Kaip „Sekundei“ pasakojo Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas Rolandas Puncevičius, jau du panevėžiečiai laimėjo savaitės prizus po 200 eurų – vienas jų pirko kavos, kitas – susimokėjo už pietus. Labiausiai sėkmė kvitų žaidime šypsojosi Vilniaus ir Kauno gyventojams, čia buvo po 14 nugalėtojų. Iš viso kvitų loterijoje jau yra užregistruotas 81 laimėtojas.
„Gyventojai už paslaugas ir turgavietėse pirktas prekes gautus kvitus registruoja labai aktyviai, vien per praėjusį savaitgalį užregistruota 26 tūkst. kvitų. Iš viso nuo žaidimo pradžios registruota per 430 tūkst. kvitų, 245 tūkst. iš jų gauti už paslaugas, o kiti 185 tūkst. kvitų – už turgavietėse įsigytas prekes“, – sakė R. Puncevičius.
Tiesa, registruojamų kvitų yra gerokai daugiau. Kai kurie gyventojai savo sėkmės paukštę bando sugauti registruodami prekybos centruose gautus čekius. Nors sistema tokius čekius leidžia registruoti, tačiau žaidime jie dalyvauti negali. Laimėjimą atneša tik kvitai, gauti už suteiktas paslaugas, pavyzdžiui, grožio, automobilių remonto, maitinimo, drabužių ir avalynės taisymo. Nors taksi vežėjų išduodami čekiai netinka, tačiau tarpmiestinio susisiekimo autobusų bilietai loterijoje dalyvauti gali. Taip pat tinka visi turgavietėse išduodami kvitai.
„Svarbu atkreipti dėmesį, kad žaidime dalyvauti gali už prekes turgavietėse ir už bet kokias kitas paslaugas gauti elektroninių kasos aparatų fiskaliniai kvitai, bet ne kiti dokumentai. Todėl gyventojai, prieš registruodami kvitą, turėtų įsitikinti, kad jis yra fiskalinis – toks kvitas apačioje turi skiriamąsias raideles LTF“, – paaiškino R. Puncevičius.
Laimės visi
Dar vienas reikalavimas, kad kvite nurodyta suma būtų ne mažesnė nei vienas euras. Vieno asmens registruojamų kvitų skaičius neribojamas, bet būtina išsaugoti kvitų originalus, kuriuos reikės pateikti laimėjus piniginį prizą. Kvitus reikia registruoti Valstybinės mokesčių inspekcijos internetiniame puslapyje, o tie, kurie nesinaudoja internetu, gali atvykti į inspekcijos aptarnavimo skyrius.
Pasak Mokesčių inspekcijos atstovo, kvitų loterija inicijuota kaip viena iš plačiajai visuomenei patrauklių šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių. Kuo bus daugiau reikalaujama čekių, tuo daugiau bus surenkama mokesčių, taigi laimės visi Lietuvos žmonės.
„Visuomenės indėlis į šešėlinės ekonomikos mažinimą labai svarbus. Kiekvieno iš mūsų paprasti ir daug sąnaudų nereikalaujantys veiksmai, kaip reikalavimas prekių ir paslaugų pardavėjams išduoti kasos aparato kvitą ar kitą pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, efektyviai pakeičia kontroliuojančių institucijų veiksmus, atitinkamų sankcijų taikymus“, – mano R. Puncevičius.
Keliauja į šiukšliadėžę
Tačiau tokios kovos su šešėliu priemonės dažnam panevėžiečiui kelia šypseną. O turgaus prekiautojai, kurie dažnai įvardijami kaip didžiausi šalyje mokesčių vengėjai, jaučiasi nepelnytai linčiuojami. Stasė Dudėnienė atvira – iš tokio darbo turtų niekas nesusikrovė, bet turguje prekiaujantieji visus mokesčius moka sąžiningai.
„Tik džiaugiamės, kad dar turime darbą. Kai iki pensijos nedaug liko, pasirinkimo nėra. Sumokėjus mokesčius vos užtenka išlaikyti butą, nusipirkti valgyti, o daugiau ir niekam nebelieka. Bet dėl tokio valdžios požiūrio į turgaus prekybininkus nesijaudinu, ir taip visur draudimai ir ribojimai, jau niekuo nebenustebins“, – kalbėjo moteris.
Jos teigimu, jie visuomet klientams duodantys čekius, tačiau tik mažesnioji dalis juos paima. Dažniausiai tai vyresnio amžiaus žmonės. Bet jie taip daro ne dėl galimybės dalyvauti loterijoje, o tiesiog iš įpratimo. Vidutiniškai per darbo dieną išspausdinama apie 60 čekių ir tik kokie dešimt žmonių juos pasiima.
„Patys dažnai paraginame paimti čekį ir pabandyti laimę loterijoje, bet dažnas, ypač jaunesni žmonės, tik numoja ranka. Tad visus čekius dedame į maišelį, kuris po darbo keliauja į šiukšliadėžę. Patys negalime dalyvauti, o kam siūlėme – niekas nenori žaisti“, – šypsosi S. Dudėnienė.
Numauna paskutines kelnes
Mėsos gaminiais centrinėje turgavietėje prekiaujanti Lina Stankūnė taip pat pritarė, kad tik labai maža dalis žmonių ima čekius. Bet ir parduotuvėse ne visi pirkėjai ima kasos kvitus, išskyrus tuos atvejus, kai perkamas brangesnis daiktas ir jam suteikiama garantija.
„Kartais žmonės prisipažįsta, kad bandys dalyvauti loterijoje, bet daugeliui čekiai nereikalingi. Kas anksčiau neėmė, neima ir dabar“, – pažymi panevėžietė.
Jos žodžiais, iš prekybos turguje nepraturtėsi. Vos pakanka būtiniausioms reikmėms, o kai reikia brangesnio daikto, tenka planuoti išlaidas ir taupyti. Ji pati su vyru ir dviem vaikais tik prieš metus grįžo iš Airijos, kur gyveno daugiau kaip dvylika metų. Šeima svečioje šalyje jau buvo susikūrusi tvirtą pagrindą po kojomis, bet tėvynės šauksmas nugalėjo. Tad dabar tenka viską pradėti iš pradžių ir kabintis į gyvenimą čia.
„Juokauju, kad man depresija po gimdymo taip susuko galvą, jog nusprendėme grįžti. Nors ten jau turėjome viską, abu vaikai gimė Airijoje. Tik su vyru vis dažniau pasvarstome, ar neteks vėl krautis lagaminų. Čia, Lietuvoje, jaunam žmogui net nesuteikiama galimybių stotis ant kojų. Tik pradėjęs dirbti iš visų pusių esi apkraunamas mokesčiais. Valstybė, užuot padėjusi, nori paskutines kelnes numauti. Todėl jauni žmonės taip masiškai ir emigruoja. Dalis grįžta, bando kabintis čia, bet ir vėl išvyksta, nes supranta, kad iš lietuviškų atlyginimų nepragyvensi“, – kalbėjo L. Stankūnė.
Moteris skaičiuoja, kad Airijoje ir vaikus daug lengviau auginti. Valstybė moka ne tik vaikams skirtas pašalpas, bet ir padeda kitaip. Pavyzdžiui, mokykla pati visus mokinius aprūpina mokymo priemonėmis – pradedant pieštukais ir baigiant vadovėliais. Tėvams belieka pasirūpinti uniforma ir vaiko pietumis mokykloje. O Lietuvoje tenka kone pusę atlyginimo paaukoti, norint išruošti vaiką į mokyklą, o kur dar įvairios rinkliavos.
„Lietuvoje algos kelis kartus mažesnės, o maisto produktų kainos – didesnės. Aš iki šiol kai kurias prekes siunčiuosi iš Airijos – ir pigesnės, ir kokybiškesnės. Lietuvoje tikra vargo vakarienė, bet esame optimistai, stengiamės kabintis į gyvenimą, tik norėtųsi, kad valstybė tą leistų daryti ir nekurtų kliūčių“, – dėstė moteris.
Šešėlio gaudynės
Į bet kokius valdžios užmojus turguje ieškoti šešėlio ir parodomąsias akcijas turgaus prekeivis Gintautas Kuodis žiūri su ironiška šypsena. Nors toks požiūris itin skaudina sąžiningai turguje dirbančius žmones, kito ginklo kaip humoras nėra. Jis vylėsi, kad valdžios siūloma čekių loterija privilios nors bent keliais klientais daugiau, tačiau jų nepadaugėjo.
„Kad nebeliko kam tų čekių duoti. Visi žmonės išsilakstė. Gal kad sausis, po Naujųjų metų dalis žmonių išleido pinigus, o ir orai tokie, kad net šuns neišvarysi į kiemą. Dažniau užsuka emigrantai – ieško skanesnių lietuviškų lauktuvių. Liūdna“, – prisipažino G. Kuodis.
Jį skaudina, kad turgaus prekeiviai, užuot pasirinkę emigraciją, lieka Lietuvoje ir moka visus mokesčius, tačiau į juos žiūrima kaip į kokius nusikaltėlius. Kad ir kiek valdžių buvo, visos svarbiausiu savo darbu laiko šešėlio mažinimą turgavietėse. Bet kiek to šešėlio ieškojo, pasitelkdami ir Mokesčių inspekciją, ir Finansinių nusikaltimų tarnybą, nieko nerado.
„Čia jau kaip anekdotas tapo – kad ir kokia valdžia ateitų, visi lekia į turgų ieškoti šešėlio. Bet to šešėlio kaip nėra, taip nėra. O mes kaip dirbome, taip ir toliau dirbame. Kai esi stebimas tokiu didinamuoju stiklu, nieko nenuslėpsi, net ir norėdamas“, – juokiasi vyras.
G. Kuodis pažymi, kad valdžia vis žvalgosi į smulkiųjų prekybininkų pinigines, bet nemato, kai milijonai grobstomi iš valstybės kišenės. Pirmiausia reikėtų su korupcija ir šešėliu pradėti kovoti valdžios viršūnėse.
„Šešėlio ieško ten, kur jo nėra, svarbu parodyti, kad dirba. Bet didžiausias šešėlis lenda iš auksinių šaukštų, Kalėjimų departamento koridorių ar pasienio ruožo. Pats parlamentaras Eligijus Masiulis buvo pagautas su tūkstantiniais kyšiais, bet kažkaip stebuklingai visas skandalas išsikvėpė“, – pirmiausia savo kieme išsišluoti siūlo G. Kuodis.
