„Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, bet ir pralenksime kitas Baltijos šalis“, – komentare teigė „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Graujaskas.

Anot jo, šiais metais vidaus vartojimas ir eksportas turėtų toliau augti.

„Danske Bank“ šiemet prognozuoja tolesnį vartojimo augimą – jis sieks beveik 4 proc. (...) Praėjusieji metai buvo kaip niekad geri Lietuvos eksportuotojams. Iš viso eksportas augo daugiau kaip 12 proc. ir tai buvo geriausias rodiklis Europos Sąjungoje. Šiemet tokias pačias eksporto augimo apimtis išlaikyti bus sunku, tačiau sąlygos pardavimams užsienyje vis dar bus palankios“, – teigė R. Grajauskas.

Rokas Grajauskas

Savo ruožtu SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda tvirtino, kad 2017 metai buvo geriausi po 2007 metais prasidėjusios pasaulinės finansų krizės, nes beveik visus sektorius pavyko sugrąžinti į prieškrizinį lygi arba aukščiau.

„Tikėtina, kad praėjusiais metais investicijos į mašinas bei įrenginius pagaliau pasiekė ir pranoko 2007 metų lygį ir šis rodiklis buvo vienas iš paskutinių, kurio nepavyko atkurti po pasaulinės finansų krizės“, – teigė G. Nausėda.

Vis dėlto, jo nuomone, lėtėjantis vidaus vartojimas šiais metais gali daryti įtaką ekonomikos augimui.

„Mūsų nuomone, 2018 metais vidaus vartojimo sektorius bus vienas iš rizikos veiksnių, galintis sutrukdyti pasiekti panašų BVP augimo rodiklį kaip 2017 metais. (...) Lemiamą reikšmę turės gyventojų disponuojamų pajamų paskirstymas vartojimo ir taupymo tikslais. Pastebėta, kad mažiausiai uždirbantys namų ūkiai turi didžiausią ribinį polinkį vartoti, tai yra didžiausią kiekvieno papildomo euro dalį skiria būtent vartojimo prekėms“, – kalbėjo G. Nausėda.

Gitanas Nausėda

Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis BNS sakė, kad daugelis analitikų per daug pesimistiškai vertino praėjusių metų ekonomikos augimą.

„Daugelis prognozių buvo labai pesimistiškos, pervertinant didesnės infliacijos ir lėtėjančios mažmeninės prekybos augimo įtaką šalies ekonomikai. Infliacija nebuvo tokia baisi, kaip atrodė ant popieriaus – didžiausios įtakos jai turėjo labai pabrangęs alkoholis, o mažesnis jo vartojimas neigiamos įtakos šalies ekonomikai beveik neturi“, – teigė jis.

Jo nuomone, dėl pastarojo pusmečio mažmeninės prekybos augimas parodė, jog baimės, kad Lietuvos ekonomikos augimą slopins mažėjantis gyventojų vartojimas – nepagrįstos.

Nerijus Mačiulis

Tikisi ekonomikos atvėsimo

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Darius Imbrasas komentavo, kad šiemet ekonomikos augimą atvėsins mažėjantis dirbančiųjų skaičius ir užsienio paklausa.

„Visų pirma – užsienio paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms augs vangiau nei 2017 metais, o tai apsunkins Lietuvos eksportuotojų galimybes toliau didinti pardavimų apimtį. Antroji priežastis – toliau mažėsiantis užimtųjų skaičius ir lėčiau kilsiantys atlyginimai ribos namų ūkių vartojimo augimą. Tačiau minėtų veiksnių nepalankų poveikį iš dalies turėtų atsverti atsigausiantis lėšų iš ES paramos fondų srautai, prisidėsiantys prie spartesnio investicijų augimo“, – teigė D. Imbrasas.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 3,9 proc. ir to meto kainomis siekė 41,839 mlrd. eurų.

BNS apklausoje dalyvavę 10 šalies ekonomistų prognozavo, kad pernai BVP augo apie 3,5 proc., o tam didžiausią įtaką darė augęs eksportas ir vis dar guvus vidaus vartojimas. Mažiausias apklausoje prognozuotas augimas buvo 2,8 proc., o didžiausias – 3,8 procento.