Apie tai antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo Statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė, pristačiusi pagrindinius 2017 m. šalies ekonominius ir socialinius rodiklius.
Direktorė informavo, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktais praėjusiais metais siekė 48,1 mlrd. Eur ir palyginti su 2016 m. padidėjo 3,9 proc.
Pernai Lietuvoje užfiksuota 3,9 proc. infliacija. Paslaugos pabrango 5,3 proc., o prekių ir paslaugų – 3,4 proc.
Per trejus metus po euro įsivedimo, vartojimo ir prekių paslaugų kainos padidėjo 5,6 proc. Labiausiai brango viešbučių, kavinių ir restoranų paslaugos – 20,2 proc. 16,7 proc. pabrango alkoholis ir tabakas. Tiesa, atpigo, pvz., česnakai ir citrinos.
V. Lapėnienė atkreipė dėmesį, kad per praėjusius metus mažmeninė prekyba maisto produktais padidėjo vos 0,6 proc.
Departamento vadovė nesiejo kainų brangimo su euro įvedimu. Anot jos, pvz., paslaugų kainų didėjimas buvo stebimas ir iki valiutos pakeitimo.
Palyginti su 2016 m. pernai Lietuvos eksportas padidėjo 17,3 proc., o importas – 16,3 proc.
Anot V. Lapienėnės, išankstiniais duomenimis, 2017 m. vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ (bruto) padidėjo 8,5 proc. arba 66 Eur iki 840 Eur. Vidutinis atlyginimas „į rankas“ (neto) per praėjusius metus padidėjo 58 Eur arba 9,6 proc. ir siekė 660 Eur.
2018 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2,810 mln. gyventojų – 37,8 tūkst. arba 1,3 proc. mažiau nei 2017 m. pradžioje.
Praėjusiais metais 27,9 tūkst. daugiau žmonių emigravo negu imigravo ir 9,9 tūkst. žmonių daugiau mirė gyventojų negu gimė.
„Jau metai iš metų portretas nesikeičia – išvyksta daugiausia darbingo amžiaus gyventojai, jauni žmonės. Pernai jų amžiaus vidurkis buvo 29 metai“, – konstatavo V. Lapėnienė.
Apie 4 tūkst. iš daugiau kaip 29 tūkst. gimusių vaikų pernai gimė ne Lietuvoje, o užsienyje.
„Praktiškai pernai Lietuva neteko didesnio nei Marijampolės miesto gyventojų“, – konstatavo departamento vadovė.
Tiesa, ji pridūrė, kad 2017 m. gruodį fiksuotas bene didžiausias sugrįžusių lietuvių rodiklis.
Direktorės teigimu, visi ekonominiai rodikliai rodo augimą, tačiau gyventojai savo padėtį vertina taip pat, kaip 2016 m.
2017 m. šalyje buvo 1 mln. 355 tūkst. užimtų gyventojų, 103,1 tūkst. bedarbių ir 947,8 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų.
Per metus užimtų gyventojų skaičius sumažėjo 6,6 tūkst., arba 0,5 proc., bedarbių – 13 tūkst., arba 11,2 proc., ekonomiškai neaktyvių gyventojų – 23,7 tūkst., arba 2,4 proc. 2017 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,1 proc., arba 0,8 proc. punkto mažesnis nei 2016 m.
Sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., sumažėjo gyventojų pesimistiškai vertinančių tiek šalies ekonominės, tiek namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn.: gyventojų, manančių, kad blogės šalies ekonominė padėtis dalis sumažėjo nuo 29 iki 23 proc., o manančių, kad blogės namų ūkio finansinė padėtis – nuo 17 iki 14 proc.
Tačiau gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėn., šiek tiek pablogėjo – nors gyventojų besitikinčių, kad bedarbių skaičius mažės dalis nepasikeitė (tokių buvo 23 proc.), bet nuo 31 iki 34 proc. padidėjo gyventojų dalis, mananti, kad bedarbių skaičius augs.
Gyventojų nuomonė apie galimybę nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. taip pat buvo pesimistiškesnė – gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti dalis sumažėjo nuo 34 iki 30 proc.
