Jis pastebėjo, kad nebankinių įstaigų dalis rinkoje per pastaruosius kelis metus padvigubėjo – nuo 5 proc. iki 10 proc.

„Nesitikime, kad tos didžiosios bankinės įstaigos praras daugiau nei 50 proc. rinkos, tikrai ne. Turbūt ir nenorėtume, kad taip atsitiktų. Norime, kad būtų sveika konkurencija ir pirmuosius tokius požymius jau matome.

Matome teigiamus pokyčius tų pačių rinkos senbuvių mąstysenoje, požiūryje į inovacijas. Manau, kad išlaikysime šią trajektoriją, o vartotojas tai pajus per kainą, kokybę ir pasirinkimą“, – sakė M. Jurgilas.

Jis pridūrė, kad vertinant elektroninius mokėjimus – kainos mažėja, bet vertinant fizinius mokėjimus, t.y. grynaisiais pinigais – kainos auga.

Pirmadienį Lietuvos banke surengtoje spaudos konferencijoje pristatyti naujausi finansinių technologijų (angl. fintech) plėtros rezultatai ir veiklos aplinką gerinsiančios bei konkurenciją finansų sektoriuje didinsiančios iniciatyvos.

Teigiama, kad jas įgyvendinus, sektorius gali sulaukti daugiau investicijų ir darbo vietų, o vartotojai – gausesnio finansų paslaugų pasirinkimo.

„Jaučiame didžiulį susidomėjimą plėtoti „fintech“ veiklą Lietuvoje. Sparčiai augantis licencijuotų įmonių skaičius rodo, kad Lietuvą savo namais noriai renkasi didelį potencialią turinčio sektoriaus dalyviai. Tai naujos galimybės verslui ir inovatyvios bei kokybiškėsnės paslaugos vartotojams“, – sakė M. Jurgilas.

Lietuvos banko duomenimis, 2017 metais „fintech“ įmonėms suteiktos 32 licencijos – beveik dvigubai daugiau nei 2016 metais, kai išduota 17 licencijų.

„Labiausiai daugėja elektroninių pinigų įstaigų – per metus jų padaugėjo dvigubai, nuo dvylikos 2016 metais iki 31-os 2017 metais“, – pastebėjo M. Jurgilas.

Teigiama, kad šiuo metu dar apie 20 įmonių paraiškų nagrinėjama, o pokalbiai ir susitikimai dėl galimybių Lietuvoje vyko su daugiau nei 100 įmonių. Galimybe gauti licenciją Lietuvoje domisi Didžiosios Britanijos, Izraelio, Vokietijos, Kinijos ir kitų šalių įmonės.

Lietuvos bankas taip pat pristatė vadinamąjį „vieną langelį naujokams“, kurį galima rasti jo internetinėje svetainėje.

Vis dėlto, M. Jurgilas taip pat pastebėjo, kad daugiau dalyvių reiškia ir didesnę nesėkmės tikimybę.

„Plati geografija yra ir nauja rizika. Tačiau patikrinimo kartelės nuleisti nesiruošiame“, – spaudos konferencijoje pridūrė jis.

„Pagrindinis bendradarbiavimo tikslas – sukurti patrauklią aplinką finansinėms inovacijoms ir skatinti inovatyvaus verslo plėtrą. Lietuva jaučia pasaulinius pokyčius ir žengia koja kojon su finansinėmis inovacijomis“, – sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Ji nurodė, kad šiemet Lietuvoje turėtų atsirasti elektroninio licencijavimo galimybė, kai įmonės visus dokumentus bei reikiamas procedūras galės sutvarkyti elektroniniu būdu.

„Kiekviena nauja licencija atveria galimybę sukurti papildomų darbo vietų šalyje“, – sakė „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.

Jis dar nurodė, kad 2018 metais „Investuok Lietuvoje“ koncentruosis į „fintech“ rinkas Honkonge, Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), Niujorke, o 2019 metais tęs darbą Niujorke, PAR ir San Franciske.

M. Katinas vardijo šiuos „fintech“ projektus, kurie bendrai sukūrė 325 darbo vietas: „Revolut“, „Instarem“, „Harbortouch“, „Simplex“, „Devere“, „Plexian“.

„Fintech“ įmonės savo plėtojamus produktus gali išbandyti bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. regulatory sandbox), o specialioje technologinėje platformoje – vadinamosios blokų grandinės (angl. blockchain) technologija grįstas paslaugas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (89)