„Prezidentė įstatymą pasirašė“, – trečiadienį sakė D. Grybauskaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

Pagal įstatymą, galės būti tikrinami tie sandoriai, kurių vertė viršys 10 proc. bendrovės metinių pajamų. Vyriausybei nusprendus, kad sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jis negalės būti vykdomas. Tačiau parlamentarai paskutinėje stadijoje atsisakė anksčiau svarstyto pasiūlymo tikrinti įmonių vadovus.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas taip pat bus taikomas didžiausioms valstybės valdomoms įmonėms, pradedant „Lietuvos geležinkeliais“ ir Lietuvos paštu bei baigiant Lietuvos oro uostais.

Svarstant įstatymą daugiausia diskusijų kilo, ar valstybė ne per daug kišasi į privatų verslą.

Telekomunikacijų bendrovę „Telia Lietuva“ valdo Švedijos įmonė, naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose – Lenkijos valstybės valdomas koncernas „Orlen“. Daugiau kaip pusę „Achemos grupės“ akcijų valdo Lyda Lubienė.

Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis spalio pabaigoje interviu BNS teigė, kad Lietuvos žvalgyba nori iš anksto gauti informaciją, kad galėtų užkirsti kelią pavojingoms investicijoms iš Rusijos.

Po ilgų diskusijų įstatymą Seimas priėmė sausio 12 dieną. Už jį balsavo 87 Seimo nariai, prieš nebalsavo niekas, šeši parlamentarai susilaikė.

Šio įstatymo nuostatas taip pat atidžiai įvertins Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai, prieš apsispręsdami, ar pakviesti Lietuvą šiemet įstoti į šią organizaciją.