Iš pradžių minėtą pataisą užregistravo tos pačios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Dainius Kreivys. Jo pasiūlymas susijęs su taip vadinamos trečiosios kategorijos, t.y. privačių strateginių įmonių („Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“) personalo patikra.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme jau buvo įtvirtinta, kad privačių įmonių personalas dėl tokių dalykų kaip ryšiai su užsienio žvalgybomis ar problemos dėl alkoholio nebus tikrinamas.
D. Kreivys DELFI aiškino, kad jo pataisa turėjo panaikinti įstatymo projekte paliktą neatitikimą, kai „Orlen“ priklausančiam Būtingės naftos terminalui buvo paliktas griežtesnis reguliavimas.
„Pataisa buvo pateikta, nes komiteto patvirtintame įstatymo projekte du straipsniai prieštaravo vienas kitam. Be to, komitete buvo sutarta, kad privačioms įmonėms esančioms trečios kategorijos strateginių įmonių sąraše bus taikomas paprastesnis reguliavimas nei valstybės valdomoms įmonėms. Tačiau per neapsižiūrėjimą, dėl Būtingės terminalo, kuris yra strateginių įrenginių sąraše, po priėmimo komitete, griežtesnis reguliavimas išliko „Orlen Lietuva“ įmonei“, – sakė D. Kreivys.
Tačiau vėliau konservatorius šią savo pataisą atsiėmė. Kodėl? „Pataisa buvo atsiimta, nes toks buvo frakcijos sprendimas“, – nurodė Seimo narys.
Prieš pat įstatymo priėmimą identišką pataisą užregistravo naujasis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
Nebuvo iki galo aišku
TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis DELFI sakė, kad frakcija sprendimą atsiimti pataisą priėmė dėl su ja susijusios detektyvinės istorijos.
„Man nebuvo iki galo aišku, kaip ta pataisa buvo užregistruota. Mane pasiekė skirtingos nuomonės, skirtingi tos pačios pataisos vertinimai. Kodėl ji buvo registruota per mūsų frakcijos žmogų, kodėl valdantieji jos neregistravo, kodėl ji būtent tokia? Pabandžiau pasiaiškinti ir tie paaiškinimai buvo ganėtinai keisti“, – dėstė jis.
Dėl šių neaiškumų, G. Landsbergio teigimu, nuspręsta, kad bus geriau, jei pataisą registruos valdantieji.
„Tada galėtų patys labai aiškiai paaiškinti, kam ji reikalinga, ar tikrai ten nėra ypatingų ryšių tarp Vyriausybės vadovybės ir kokių nors privačių įmonių Lietuvoje“, – sakė jis.
DELFI patikslinus, ar kalbama apie S. Skvernelį ir „Orlen“, G. Landsbergis svarstė, jog spėlionių yra įvairių.
„Kaip jas dabar vertinti – man sunku būtų pasakyti. Nėra labai gerai, kai valdantieji neaišku kokiais motyvais įtikina opoziciją pateikti (pataisą – DELFI). Tai čia kas? Kažkoks atsakomybės vengimas. Kartais opozicija gali būti geranoriška ir nuomonę tokią pačią turėti.
Savaime čia nėra nieko blogo, bet jei jau pasigirsta balsai, kad čia gal kažkoks interesas, galbūt Vyriausybė nori tokiu būdu santykius pagerinti su investuotoju, gal net ir politinius santykius pagerinti... Ir dėl to paaukoti mūsų nacionalinio saugumo aspektą – na, aš gal tada jau norėčiau išgirsti iš pačios Vyriausybės argumentus“, – sakė Seimo opozicijos atstovas.
G. Landsbergis dar pridūrė, kad nenori apkaltinti nei S. Skvernelio, nei V. Sinkevičiaus, „kad čia iškart jau kažkas blogo“.
Lankėsi Mažeikiuose
S. Skvernelis sausio 5 dieną, t.y. savaitė iki Strateginių įmonių įstatymo priėmimo, lankėsi Mažeikiuose, taip pat ir įmonėje „Orlen Lietuva“.
Po vizito išplatintame pranešime žiniasklaidai premjeras džiaugėsi pastaruoju metu „puikiai susiklosčiusiais dalykiškais santykiais tarp „Orlen Lietuva” ir „Lietuvos geležinkelių”.
„Džiaugiuosi, jog šios dvi įmonės, dirbdamos ranka rankon, užtikrino abipusiai naudingą bendradarbiavimą. Tai svarbu įmonėms, jose dirbantiems žmonėms ir valstybei. „Orlen“ sėkmė yra ir mūsų visų sėkmė”, – sakė jis.
S. Skvernelis taip pat akcentavo, kad Vyriausybė dės visas pastangas, sudarant palankias sąlygas tolesniems įmonės investiciniams planams.
DELFI premjero atstovo spaudai Tomo Beržinsko pasiteiravo, ar tiesa, kad S. Skvernelis rūpinosi, kad Strateginių įmonių įstatyme atsirastų su Būtingės terminalo personalo patikra susijusi pataisa.
„Jūsų šaltiniai, teigiantys, esą premjeras asmeniškai rūpinosi jūsų minimo įstatymo pakeitimais, sako netiesą. To nebuvo.
Kas buvo – tai trumpas pokalbis apie įvairias (ne tik jūsų minimas) šio įstatymo nuostatas su „Orlen Lietuva“ vadovybe šių metų sausio pradžioje, kuomet premjeras lankėsi minėtoje bendrovėje. Viskas“, – atsakė jis.
Savo ruožtu „Orlen Lietuva“ atstovas Tomas Digaitis nurodė, kad kol kas nekomentuos įstatyme atsiradusių pokyčių.
Reikėjo išdėstyti aiškiau
Tai, kad S. Skvernelis nesusijęs su minėtų nuostatų pakeitimais, teigiama ir ūkio ministro atstovo spaudai Egidijaus Jurgelionio DELFI atsiųstame komentare.
„Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis, strateginę reikšmę turinčių valstybės valdomų ir privačių bendrovių personalo atrankos teisinis reguliavimas privalo skirtis. Pataisa užtikrina, kad „Telia“, „Orlen“ ir „Achema“ bendrovėms priimant personalą neturėtų būti taikoma patikra.
Remiantis EBPO nuostatomis, valstybė neturėtų kištis į privačių bendrovių personalo atranką. Svarstant pataisą Seimo Ekonomikos komitete, jai neprieštaravo ir Valstybės saugumo departamento atstovai“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Jame taip pat patikslinama, kad svarstymo metu kilo diskusijų dėl įstatymo projekto 17 straipsnio 1 ir 9 dalių nuostatų tarpusavio suderinamumo.
„Vieni suprato, kad straipsnis netaikomas visoms trečios kategorijos įmonėms, o kiti vis dėlto manė, kad asmenų patikra turėtų būti taikoma bendrovėms, valdančioms nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius.
Taip pat buvo gauta Seimo Teisės departamento pastaba dėl 9 dalies turinio aiškumo. Kadangi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių apsaugai įstatyme yra numatyta pakankamai kitų priemonių be asmenų patikros – investuotojų patikra, informavimas apie sandorius, saugumo planų rengimas, saugumo reikalavimų vykdymas ir panašiai – pateiktas pakeitimas, atitinka pradines rengėjų nuostatas, tačiau išdėsto jas aiškiau“, – aiškinama atsakyme.
