Rumunija praėjusiais metais buvo greičiausiai auganti ES ekonomika – jos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 6,4 proc. Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos ekonomikos taip pat augo sparčiau negu didžiosios Vakarų Europos ekonomikos ir gali pasigirti mažu nedarbo lygiu.
Europos Komisijos duomenimis, iš 12 ES šalių, kurioms šiais metais prognozuojamas 3 proc. ar didesnis augimas, 9 yra buvusios komunistinės šalys, įsikūrusios žemyno rytuose, rašo politico.eu. Tiesa, Lietuvos nėra šių valstybių sąraše, nes jai prognozuojamas lėtesnis, 2,9 proc., augimas.
Lankytojai, sugrįžę į šias šalis po kelerių metų, pamato naujus greitkelius, atnaujintus pastatus ir virtinę užsienio investicijų. Tuo pačiu metu žemas nedarbo lygis stiprina vartotojų pasitikėjimą ir vidaus paklausą, o tebesitęsiantis ES Sanglaudos fondo srautas reiškia, kad pinigai vis dar plūsta į šį regioną.
Kai kuriose šalyse nedarbo lygis toks mažas, kad yra tapęs problema. Vengrijoje dėl didžiulės specialistų paklausos ir darbininkų emigracijos į Vakarų Europą kai kurioms įmonėms sudėtinga rasti darbuotojų. Vietos gyventojai skundžiasi, kad norėdami tik perdažyti butą, turi laukti pusmetį.
Lenkija, didžiausia šio regiono ekonomika, išvengė darbuotojų trūkumo, importuodama darbo jėgą iš užsienio, pirmiausia iš Ukrainos.
Tokie stiprūs ekonomikos rodikliai skatina Vidurio ir Rytų Europos šalių lyderius reikalauti didesnės balso teisės, sprendžiant ES ateitį.
„2017 metų pabaigoje mūsų šalis augo septintus metus iš eilės, – komentaruose žurnalui „Politico“ rašė Rumunijos užsienio reikalų ministras Teodoras Melescanu. – Pirmasis dešimtmetis po įstojimo į ES buvo augimo ir plėtros laikotarpis, ir esame įsitikinę, kad ateinantis dešimtmetis taps konsolidacijos laikotarpiu, kai vis aktyviau dalyvaujame ES debatuose pagrindiniais klausimais, susijusiais su jos ateitimi.“
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šį mėnesį sakė, kad šio regiono „indėlis stiprinant Europos Sąjungą yra didesnis, negu kas nors būtų pagalvojęs 2004 metais“, kai prie bloko prisijungė 8 Vidurio ir Rytų Europos šalys.
„Tai greičiausiai augantis Europos Sąjungos regionas, be kurio šiandien negalėtume kalbėti apie kokį nors reikšmingą Europos augimą“, – pareiškė jis per vieną spaudos konferenciją, pridurdamas, kad „mes norėtume, jog diskusijose dėl Europos ateities mūsų balso teisė atitiktų šį vaidmenį“.
To gali būti per daug, nes Vidurio ir Rytų Europos ekonomikos vis dar sudaro nedidelę visos Europos Sąjungos BVP dalį. Tačiau Lenkijos politikai įsitikinę, kad stipri ekonomika jau padarė įtaką šalies vaidmeniui.
„Lenkijos pozicijai ES akivaizdžiai turėjo įtakos jos ekonominė sėkmė“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Europos reikalams Konradas Szymanskis.
Tačiau Europos Komisija Briuselyje Lenkijos poziciją ES vertina skirtingai. Ji jau ėmėsi rimčiausios šalies narės papeikimo procedūros dėl Lenkijoje vis didėjančios teismų kontrolės. Šis procesas galiausiai gali baigtis tuo, kad bus sustabdytos šalies narės ES balsavimo teisės.
Europos Parlamentas tą pačią 7-ojo straipsnio procedūrą gali pritaikyti ir Vengrijai, kuri riboja įstatymo viršenybę, akademinę laisvę ir prieglobsčio prašytojų teises.
Vakarai padeda stiprėti Rytams
Paryžius ir Berlynas taip pat kritikavo Varšuvą ir Budapeštą. Tačiau ironiška tai, kad didžioji dalis bumo, užtikrinančio šių vyriausybių populiarumą, įvyko dėl atsigavusios euro zonos, ypač Vokietijos.
Šis atsigavimas padidino eksporto iš Vidurio ir Rytų Europos paklausą ir sukūrė naujų darbo vietų šiame regione – čia dėl mažesnės darbo jėgos kainos stambios Vakarų Europos bendrovės turi savo fabrikus.
„Šios ekonomikos yra konkurencingesnės, čia yra daugiau erdvės ir potencialo didinti darbo jėgos produktyvumą, – sakė didžiausio Lenkijos privataus banko „PKO Bank Polski“ vyriausiasis ekonomistas Piotras Bujakas. – Klestint euro zonai ir klestint Vokietijai, klesti ir Vidurio bei Rytų Europos regionas.“
Sumažėjus nedarbui, vartotojai pradėjo leisti daugiau pinigų. Šį reiškinį skatina ir vyriausybių vidaus išlaidos.
„Pastaraisiais metais ekonomikos augimą skatino privatus vartojimas, kurį lėmė nuolatinis atlyginimų didėjimas, išaugęs vartotojų pasitikėjimas ir užimtumas“, – elektroniniame laiške žurnalui „Politico“ rašė naujasis Lenkijos investicijų ir ekonomikos plėtros ministras Jerzy Kwiecinskis.
„Be ekonomikos stabilumo, užsienio investuotojai taip pat vertina Lenkijos vietos darbuotojų įgūdžius, produktyvumo augimo potencialą ir palyginus mažas darbo jėgos sąnaudas“, – sakė jis.
Tačiau kai kurie analitikai ir politikai būgštauja, kad šio regiono ekonominis bumas gali smogti atgal triguba jėga.
„Žvelgiant į artimiausią laikotarpį, BVP augimas yra labai spartus ir visi turėtų būti laimingi, bet, manau, kad tuo pačiu metu mes turėtume susirūpinti dėl šio augimo tvarumo, – sakė Rumunijos Fiskalinės tarybos – nepriklausomos vyriausybės institucijos, vertinančios ekonomikos politikos poveikį – prezidentas Ionutas Dumitru. – Trūksta investicijų, ypač valstybinių investicijų.“
Vyriausybės nuo Varšuvos iki Budapešto ir Bukarešto daug išleidžia programoms, kurios yra populiarios tarp rinkėjų, tačiau tokia praktika galiausiai gali sukelti spaudimą valstybės biudžetams.
Lenkijos konservatyvioji Teisės ir teisingumo partija įvedė naujas išmokas šeimoms ir sumažino pensijinį amžių.
Vengrijos vyriausybė, vadovaujama V. Orbano partijos „Fidesz“, pensininkams išsiuntinėjo piniginius dovanų kuponus, padidino išmokas už vaikus ir pradėjo teikti paskolas šeimoms, kad jos galėtų įsigyti būstą.
Tuo tarpu Rumunija praėjusiais metais dviženklėmis sumomis padidino viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.
Lietuvos augimas lėtės
Pernai lapkritį paskelbtoje 2017 m. ES rudens ekonominėje prognozėje Europos Komisija paskelbė, kad Lietuvos BVP augimas sulėtės nuo 2017 m. pasiektų 3,8 proc. iki 2,9 proc. 2018 m. ir 2,6 proc. 2019 m.
Taip pat numatoma, kad nuo 3,8 proc. pernai iki 2,9 proc. šiemet sulėtės ir infliacija.
Skelbta, kad pernai spartų Lietuvos ekonomikos augimą lėmė augančios investicijos ir didėjančios eksporto apimtys, kurioms įtaką darė pagerėjusios pagrindinių Lietuvos rinkų eksporto raidos perspektyvos. Šiemet tikimasi kiek lėtesnio eksporto augimo, tai rodo ir komercinių bankų prognozės 2018-iems.
2017 m. infliacijos augimą lėmė tokie veiksniai kaip padidėję akcizų mokesčiai ir ūgtelėjusios naftos kainos.
Pagal paskelbtą rudens ekonominę prognozę, Europos Komisija tikisi, kad šiais metais euro zonos ekonomikos augimas bus sparčiausias per pastarąjį dešimtmetį – prognozuojama, kad realusis BVP augs 2,2 proc.
Šis rodiklis yra gerokai didesnis, negu tikėtasi pavasarį (1,7 proc.). Numatoma, kad lūkesčius pranoks ir visos ES ekonomika – jos augimas šiemet sudarys 2,3 proc. (palyginti su 1,9 proc. pavasario prognoze).
Prognozuojama, kad tiek euro zonos, tiek ES ekonomika toliau augs 2,1 proc. 2018 m. ir 1,9 proc. 2019 m. (pagal pavasario prognozę – 2018 m. 1,8 proc. euro zonoje, 1,9 proc. ES).
Komisijos pirmininko pavaduotojas euro ir socialinio dialogo reikalams, taip pat atsakingas už finansinį stabilumą, finansines paslaugas ir kapitalo rinkų sąjungą, Valdis Dombrovskis sakė:
„Apskritai ES ekonomikos rodikliai yra geri. Ekonomika stabiliai auga, kuriamos darbo vietos, didėja investicijos, o valdžios sektoriaus deficitas ir skola palaipsniui mažėja. Taip pat yra požymių, kad vėl prasideda realiųjų pajamų konvergencijos procesas. Tačiau tarp valstybių narių esama didelių skirtumų – kai kuriose darbo rinka tebėra labai silpna. Turime toliau griežtai laikytis politikos, kuria siekiama tvaraus ir įtraukaus augimo. Todėl turime vykdyti makroekonominę politiką, kuria siekiama stabilumo, ir reformas, kuriomis didinamas produktyvumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, ir užtikrinama, kad augimo teikiama nauda pasiektų visą visuomenę.“
