Prieš metus vienam Laukininkų gatvės daugiabučiui pavyko ištrūkti iš administratoriaus globos ir įsteigti bendriją. Dabar klaipėdiečiai džiaugiasi galintys tvarkytis patys.
Klaipėdietė Jolanta Ašmontienė pasakojo, kad kol jų namą administravo „Laukininkų valda“, tol tekdavo mokėti už nebūtus dalykus.
„Nesąmonių prirašydavo, o mes turėdavome mokėti. Kiemsargio išvis nematydavome, o mokėdavome kas mėnesį po 20 eurų. Kiekvienais metais mokėdavome už plyšių sandarinimą, visokių sklendžių pakeitimus, nors realiai tie darbai nebūdavo atliekami. Kai įsteigėme bendriją, nuėję į rūsį pamatėme, kad tas vamzdis surūdijęs, niekas ten nepakeista. Kai reikėdavo rūsyje graužikus išnaikinti, tekdavo sumokėti 150 eurų. O įkūrę bendriją patys už 6 eurus nuodų nusipirkome, pabarstėme ir žiurkių neliko. Visi dabar džiaugiamės, kad patys esame šeimininkai“, – pasakojo klaipėdietė.
Tačiau, sakė moteris, bendriją pavyko įsteigti ne iš karto, o buvę namo administratoriai iki šiol jų daugiabučio nepalieka ramybėje.
„Tas steigimas vyko su cirkais. Tą pačią susirinkimo dieną dalis gyventojų gavo trumpąsias žinutes, atseit susirinkimo nebus. Jis perkeliamas į šeštadienį. Net aš, steigimo iniciatorė, gavau tą žinutę. Jau per pietus, tą pačią dieną, kaimynai puolė skambinti ir klausinėti, kodėl nedarome susirinkimo? Tai ėjome į policiją, prašėme išsiaiškinti, iš kieno telefono žinutė buvo išsiųsta. Tačiau nenustatė, nes buvo nusipirkta kortelė išankstinio mokėjimo. Dėl tos žinutės dalis kaimynų neatėjo į susirinkimą“, – prisiminė J. Ašmontienė.
Nepaisant šios žinutės, į susirinkimą atėjo daug kaimynų, kvorumas buvo ir bendriją įsteigti pavyko. Klaipėdietė svarstė, kad dabar „Laukininkų valdos“ atstovai bando jų sprendimą užginčyti pasitelkę kaimyną, kuris pasisamdė vieną brangiausių Klaipėdos advokatų. Pastarasis jam atstovautų teisme ginčijant bendrijos steigimą.
Vėliau, jau įsteigus bendriją, visi gyventojai gavo laiškus, esą dabar jie rūsyje galės įkurti barą, pradėti namo renovaciją, apsitverti kiemą ir už automobilio laikymą kieme privalės mokėti po 84 eurus. Bendriją kūrę gyventojai sako tokių planų neturėję.
„Laukininkų valdos“ direktorė prieš steigiant mums bendriją mane kvietėsi pas save, kava su tortais vaišino ir vis įkalbinėjo nesteigti bendrijos. Atseit, kam mums to reikia“, – sakė klaipėdietė.
Laikinoji „Laukininkų valda“ direktorė Rasa Rimaitė sakė, kad nei ji, nei jos darbuotojai aprašytojo namo gyventojams nekliudė įsteigti bendrijos.
R. Rimaitė kategoriškai neigė, kad ji ar jos darbuotojai kaip nors susiję su žinučių siuntinėjimu ar kaimyno įkalbėjimu ginčyti bendrijos steigimą.
„Girdėjau ir aš tokių kalbų, tačiau tai šmeižtas, – sakė R. Rimaitė. - Viską tvarkingai perdavėme, dokumentus atidavėme ir pamiršome. Nebežinome nei ką ji veikia, nei kaip kvėpuoja. O kava ar arbata mes visus vaišiname. Jeigu jūs ateitumėte į įmonę, tai ir jums būtų pasiūlyta kavos ar arbatos. Mūsų įmonės dabar tokia politika. Pasiūlius kavos lengviau bendrauti ir šiltesni santykiai užsimezga. Vieni nenori, kategoriškai atsisako, kiti sutinka. Kita vertus, būčiau blogas vadovas, jei norintiems eiti į bendriją rankomis pločiau. Turiu pasiūlyti žmonėms pasilikti, turiu pasiūlyti kažką. Jeigu ne, tai neradome bendros kalbos.“
Guodėsi kito namo gyventojai
Dar vieno daugiabučio, kurį taip pat administruoja „Laukininkų valda“, gyventojai guodėsi, kad dabartinis administratorius iki šiol jų nenori „paleisti“.
„Esame vištos, dedančios auksinius kiaušinius, o kas norės jas atiduoti?“ – sakė vienas iš Bandužių gatvės daugiabučio gyventojų Justinas Jurėnas.
Vyriškis aiškino, kad jie su kaimynais iš pradžių kovodavo dėl neaiškių mokesčių.
„Nepateikia (namų valdos) jokios informacijos apie įmonių, atliekančių kokius nors darbus, parinkimo procedūras. Kas dalyvavo, kas laimėjo, už kiek padarė? Niekas nieko, - dėstė jis. - Gyventojai išrinko mane savo atstovu. Nunešiau tą dokumentą į namų valdas, jis dingo. Todėl jie ir klausia manęs, kas aš toks ir kokiu pagrindu „triukšmą keliu.“
Jis prisipažino, kad pagaliau pavyko surengti rinkimus. Iš 80 butų dauguma pasisakė už bendrijos steigimą. Po susirinkimo sulaukta „Laukininkų valdos“ atstovų vizito.
„Jie gal 9 valandą vakaro vaikščiojo po butus ir įkalbinėjo gyventojus pasilikti. Viena kaimynė norėjo pas mane ateiti pasitarti, tai jos neišleido iš buto, kol pasirašė kažkokį dokumentą, kad administratoriumi liktų „Laukininkų valda“. Vėliau ji skundėsi, kad nežinojo, už ką pasirašė“, – prisiminė klaipėdietis.
Vyriškis pasakojo, kad gyventojai patys nusipirko dažų, išsidažė laiptinę, o namų valdų atstovai eina ir giriasi, kad tai jie išdažė, dažų davė.
„Galiausiai pavyko surengti balsavimą. Didžiuma gyventojų pasisakė už administratoriaus keitimą. Išsiunčiau laiškus su balsavimo biuleteniais į savivaldybę. Tačiau ten jie dingo. Gerai, kad kopijas turėjau. Galiausiai atėjo laiškas, kad aš nusižengiau rinkimų įstatymui“, – kalbėjo klaipėdietis.
Komentuodama pastarąjį atvejį laikinai einanti „Laukininkų valdos“ direktorės pareigas R. Rimaitė patvirtino, kad aprašytojo daugiabučio situacija jai gerai žinoma, tačiau esą ji traktuojama nekorektiškai.
„Šiame name gal tik vienas–du ar keli gyventojai nori keisti administratorių. Mes surengėme susirinkimą su gyventojais, tačiau daugiau nei pusė pasisakė, kad jie nori pasilikti „Laukininkų valdose“. Susirinkimas prasidėjo 6 valandą, kaip visada, jis persikėlė iš kiemo į laiptines, tai galbūt tai ir siejama su tuo vaikščiojimu po butus. Tai vyko tą pačią dieną, tą patį vakarą. Jokio nusikaltimo ar neteisingų žingsnių neįžvelgiu. Kiek žinau, ir savivaldybė darė balsavimą raštu, kuris taip pat neįvyko“ – aiškino R. Rimaitė.
J. Jurėnas pasakojo, kad gyventojai buvo kviečiami į susitikimą su būsimo administratoriaus Daugiabučių administravimo centro atstove Ligita Girskiene. Tačiau prieš planuotą susirinkimą, kuris turėjo vykti netoliese esančios mokyklos salėje, gyventojai į pašto dėžutes gavo pranešimus, esą susirinkimas vyks kitą dieną ir kitoje mokykloje. O dalyvaujantieji susirinkime turės ir kažkiek susimokėti. J. Jurėnas teigė išsiaiškinęs, kad tai buvo „Laukininkų valdų“ akcija.
Tačiau R. Rimaitė taip pat neigė bet kokius kaltinimus tuo, esą jos atstovaujama bendrovė kaip nors kliudo gyventojams susitikti su kita bendrove, Daugiabučių administravimo centru, kuri galbūt galėtų administruoti minėtąjį daugiabutį.
„Netiesa. „Laukininkų valda“ jokių panašių dalykų nedaro“, – kategoriškai neigė R. Rimaitė.
Ji taip pat teigė nesipiktinanti gyventojų nusiskundimais.
„Gerai, kad jie kelia problemas. Turime kur pasitempti, tobulėti. Viskas čia tvarkoje. Gyventojų tikrai nedraskome, melagingos informacijos jiems nesiunčiame. Į gyventojų pastabas reaguojame, gerai, kad jie nesėdi rankų sudėję, eina, kovoja. Ir mes nieko neprirašinėjame. Tokio atvejo nebuvo nė vieno“, – tvirtino „Laukininkų valda“ vadovė.
Priežastis – gautos sąskaitos
Su panašiomis problemomis susidūrė ir Statybininkų pr. daugiabučio, kurį administruoja „Debreceno valdos“, gyventojai. Pasak vienos iš šio daugiabučio gyventojos, Valentinos Bartkaitienės, gyventojai jau dvejus metus stengiasi pakeisti namo administratorių, tačiau iki šiol jų pastangų sėkmė nelydėjo.
„Prirašinėja įvairių darbų ir nepaaiškina, kokie darbai buvo atlikti. Va, ir už lapkritį ir gruodį vėl atsirado eilutė „Santechnikos darbai“. Jei mes norime aiškintis, nenori duoti informacijos, - sakė klaipėdietė. - Todėl norime atsisakyti jų.“
Ji papasakojo, kad akstinu keisti namo administratorių tapo 2016 m. vasarą gautos sąskaitos už šiukšlių iš namo rūsių išvežimą. Esą gegužės mėnesį namą administruojančios „Debreceno valdos“ organizavo rūsių valymą ir šiukšlių išvežimą. Sąskaitose parašyta, esą išvežta 343 kub. metrų atliekų, o už šiuos darbus gyventojams reikėjo sumokėti 8 651 eurų. Kitaip tariant, šiukšlių turėjo būti tiek, kad joms išvežti prireikė 30 sunkvežimių.
Klaipėdos miesto savivaldybei šio daugiabučio gyventojai dar praėjusių metų kovą pateikė 25 proc. butų ir kitų patalpų savininkų prašymą pakeisti namo administratorių. Tą patį mėnesį įvyko gyventojų susirinkimas dėl administratoriaus pakeitimo. Buvo priimtas sprendimas atsisakyti „Debreceno valda“ paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi pasirinkti Daugiabučių administravimo centrą.
Pasak „Debreceno valda“ direktoriaus Vaido Barakausko, dabartinis administratorius nekliudo gyventojams išreikšti savo valią ir pasirinkti kitą administratorių.
„Gyventojų balsavimą Statybininkų prospekto 16-ajame daugiabutyje organizuoja ir visokeriopai juo rūpinasi Klaipėdos miesto savivaldybė. Namą administruojanti „Debreceno valda“ su balsavimu niekaip nėra susijusi“, – teigė direktorius.
Tačiau L. Girskienė tvirtina priešingai.
„Dar praėjusių metų pabaigoje, vykdant Seimo kontrolieriaus nurodymą pakartoti administratoriaus pasirinkimo procedūrą iš naujo, Savivaldybė gyventojams išdalijo naujus balsavimo biuletenius. Turiu tokią teisę eiti ir agituoti gyventojus, kad aktyviai dalyvautų balsavime ir pasirinktų mūsų įmonę. Kalbant su keliais gyventojais, gal trys buvo išėję iš savo butų, iš lifto tuo metu išėjo ponia, buvusios „Laukininkų valdų“ direktorės dukra, ir puolė mane. Nežinau, ką ji veikė „Debreceno valdų“ administruojamame daugiabutyje? Įtariu, kad jie susivienijo, kad sunaikintų mane. Kartu vaikščiojo ir „Debreceno valdų“ vadybininkas Andrius Čėsna. Jie dvi valandas sekiojo mane ir filmavo savo telefonais. Manau, kad taip buvo daromas spaudimas man“, – skundėsi L. Girskienė.
Ji taip pat išreiškė abejonę, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojai laikosi nešališkos pozicijos.
„Matau, kad daroma viskas, kad mano įmonei nebūtų duota administruoti nė vieno daugiabučio“, – įtarimus išsakė L. Girskienė.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus Butų ir energetikos poskyrio vyriausioji specialistė Janina Vaulinienė atmeta kaltinimus ir tvirtina, kad kai kuriuose daugiabučiuose administratoriaus parinkimo procedūros stringa dėl didelio gyventojų skaičiaus.
„Statybininkų pr. esantis daugiabutis yra išskirtinai didelis – net 144 butai. Vieni nori vieno administratoriaus, kiti – kito. Jie tarpusavy nesusitaria. Artimiausiu metu vyks pakartotinis balsavimas. Per pirmąjį balsavimą nebuvo kvorumo, nes pagal įstatymus turėjo balsuoti daugiau nei pusė, tai 73 butai. Tiek nesusirinko. Ką tai rodo? Žmonių neaktyvumą ir jų valios neišreiškimą“, – sakė J. Vaulinienė.
Anot jos, gyventojams balsavimo biuleteniai įmesti į jų pašto dėžutes. Per antrąjį balsavimą užtenka tik ketvirtadalio balsų.
J. Vaulinienė atmeta įtarimus, esą trukdoma gyventojams pakeisti daugiabučių administratorius.
„Dėl tokių teiginių galiu privataus kaltinimo tvarka į teismą kreiptis. Turi būti pagrįsta faktais. Kita vertus, tos pačios L. Girskienės įmonės ne visi gyventojai nori. Jei jie išreiškia kitokią valią, tai reiškia, ne visi jos nori“, – svarstė tarnautoja.
Kontroliuoja trys didelės grupės
Klaipėdos mieste visų daugiabučių sutartys su administratoriais baigėsi 2017 m. gruodį. Šiuo metu visi klaipėdiečiai turi teisę pasirinkti naują administratorių arba įsteigti bendriją ir tvarkytis patys. Tačiau ne visi žino, kaip tai padaryti.
Mieste daugiabučiai, kuriuose nėra įsteigta bendrija arba pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra paskirstyti trims daugiabučių namų administratoriams.
ICOR įmonių grupei priklausančiai „Mano būstas“ įmonių grupei („Vėtrungės būstas“, „Jūros būstas“, „Danės būstas“, „Klaipėdos būstas LT“) paskirti administruoti 673 daugiabučiai.
„Mano būstas“ įmonių grupė užima beveik pusę daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo rinkos Klaipėdos mieste.
Kitai grupei priklausantys daugiabučių administratoriai prižiūri 405 namus Klaipėdoje, tai: „Laukininkų valda“,„Paslaugos būstui“, „Namų administravimo centras“.
Trečia įmonių grupė „Civinity“. Šios įmonių grupės įmonės („Klaipėdos bendrabutis“, „Debreceno valda“, „Vitės valdos“) administruoja 287 daugiabučius namus.
Klaipėdos miesto savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis tvirtina, kad daugiabučių administratorių parinkimo procedūros vyksta sklandžiai, o savivaldybės organizuojamas balsavimas raštu dėl namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje.
