„Eurostat“ duomenimis, 71,3 proc. lietuvių santaupas laiko kaip grynuosius pinigus arba indėlius banke. ES šalyse šis rodiklis siekia 36,2 proc.
Oficialūs duomenys rodo, kad praėjusių metų antrąjį pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. Eur ir dar bent 1,3 mlrd. Eur laikė grynaisiais pinigais.
Komentuodami tokią statistiką SEB banko specialistai atkreipė dėmesį, kad tokios taupymo priemonės nėra efektyvios, nes kaupiamos lėšos dėl infliacijos kasmet nuvertėja.
Vidutinė metinė infliacija šalyje pastarąjį dešimtmetį siekė maždaug 3 proc., ir šiemet, ekonomistų vertinimu, ji turėtų būti panaši – 2,8 proc.
Analitikas skaičiavo, kad istoriškai Lietuvoje infliacija dažniausia viršijo indėlių palūkanų normą, be to, ir ateityje turėtų išlikti panašios tendencijos, nes Lietuvoje kainos vejasi europines. Taigi dėl infliacijos lietuvių taupomi pinigai dėl to stabiliai nuvertėjo.
Pavyzdžiui, 1 tūkst. Eur terminuotas indėlis banke per 5 metus nuvertėja 22 Eur, o tokia suma, tiesiog laikoma sąskaitoje nuvertėja 60 Eur.
„Kai kalbame apie aktyvų santaupų valdymą ir jų vertės išsaugojimą, pirmiausia reikia apsibrėžti apie kokias lėšas kalbame. Yra dviejų tipų santaupos. Vadinamoji finansinė pagalvė – 3–6 mėn. asmens ar šeimos būtinųjų išlaidų dydžio santaupos.
Esą tai turėtų būti neliečiamos, iš karto galimos panaudoti santaupos, kurios bus reikalingos nenumatytiems atvejams, pvz., laikinai praradus darbingumą ar netekus darbo.
Vidutiniškai Lietuvoje tai būtų maždaug 2–4 tūkst. Eur. Lėšos, viršijančios šią sumą ir tebelaikomos sąskaitoje arba grynaisiais pinigais, yra nuostolingai kaupiamos santaupos. Būtent šių laisvų pinigų perkamosios galios apsauga turėtume rūpintis“, – pabrėžė SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo vadovas Gediminas Milieška.
Pasak banko atstovo, santaupų turintys gyventojai, norėdami apsaugoti savo finansinio turto vertę, daugelį metų renkasi indėlius kaip saugią investicinę priemonę, kurios finansinė grąža yra garantuota. Tačiau pastaruosius kelerius metus esant rekordiškai žemoms palūkanų normoms, šios priemonės patrauklumas gerokai sumažėjo.
„Kai infliacija pralenkė už indėlius mokamas palūkanas, indėlis nebėra pakankama priemonė apsaugoti pinigus nuo nuvertėjimo. Kadangi palūkanos ir toliau išlieka mažos, gyventojai pradeda ieškoti alternatyvų, tarp jų domėtis ir investavimu į finansines priemones. Pasirinkus investuoti ir atsidėjus finansinę atsargą, būtina susidėlioti investavimo planą, nustatyti konkrečius taupymo tikslus ir jų įgyvendinimo terminus, galimybę toleruoti kainų vertės svyravimus.
Neturint plano, kaip elgtis su santaupomis, iškyla rizika nukrypti į kraštutinumus, kai pernelyg drąsiai imama investuoti nepalankiu metu ar per didelėmis sumomis, o kiekvienas didesnis vertės susvyravimas sukelia nemažai neigiamų emocijų. Gyventojams, kurie domisi šia priemone, tačiau neturi investavimo patirties, rekomenduojame pasitarti su specialistais“, – komentuoja G. Milieška.
Paklaustas, kodėl gyventojai taip neefektyviai naudoja savo lėšas ir kodėl vengia jas investuoti, G. Milieška kalbėjo:
Bendras finansinio raštingumo lygmuo. Investicijos paslaptingas ir neaiškus dalykas. Pinigai sunkiai sukaupti ir nesinori jais rizikuoti. Įtakos galbūt turėjo ir krizė 2008 m.
Dar yra supratimas Lietuvos investuotojo, kad kai dedi indėlį gausi palūkanas. Taip pat ir su obligacijomis. Kaip pereini į kitas turto klases (akcijas, investicinius fondus), tokios garantijos nėra. Tai yra kažkas naujo ir neišbandyto, gal dėl to dalis gyventojų ir vengia tokio dalyko.
T. Povilauskas priminė Lietuvos banko užsakytą apklausą, kuri parodė, kad iki šiol lietuviai saugiausia investicija laiko investiciją į būstą.
Anot G. Milieškos, tik ketvirtadalis paties SEB banko klientų turi pakankamai sukaupę pakankamai pinigų (per 4 tūkst. Eur), kuriuos galėtų investuoti, tačiau to nedaro.
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos gyventojų investicijos į investicinius fondus padidėjo 300 mln. Eur, investicijos į biržines akcijas sumažėjo 270 mln. Eur.
Indėlių per tą patį laikotarpį padaugėjo 5,7 mlrd. Eur. Didėjo ir pensijų fonduose sukauptos lėšos – per dešimtmetį jos paaugo 2,4 mlrd. Eur. Palyginti su ES vidurkiu, Lietuvoje indėlių ir grynųjų pinigų dalis namų ūkių finansinio turto struktūroje ir toliau yra dvigubai didesnė.
Lietuvos banko praėjusių metų vasarį atliktos gyventojų apklausos duomenimis, Lietuvoje per pastarąjį pusmetį taupė ir dalį lėšų atsidėjo beveik 52 proc. namų ūkių. Likusi dalis nurodė, kad sutaupyti nieko nepavyko, ar į klausimą neatsakė.
