Pasak Lietuvos banko Ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Juškevičienės, pelningai 2017 metais finišavo visi fondai, bent dalį turto investavę į akcijas. Tokiuose fonduose būsimą pensiją kaupia didžioji dalis - 1,2 mln. gyventojų, arba 92,5 proc. visų II pakopos dalyvių.
„Konservatyviems obligacijų fondams metai buvo kuklesni, o didesnė dalis jų fiksavo nedidelę neigiamą grąžą. Apskritai pastarieji keleri metai buvo palankesni investuojantiems į akcijų rinkas. Tai viena priežasčių, kodėl per pastaruosius metus akcijų pensijų fonduose kaupiančių dalyvių skaičius išaugo ketvirtadaliu. Tačiau nereikia pamiršti, kad akcijų rinka yra cikliška ir derėtų tinkamai vertinti nuosmukio riziką, ypač tiems, kuriems yra arti pensinis amžius“, - sako vyriausioji specialistė.
II pakopos akcijų (iki 100 proc.) pensijų fondų investicinė grąža pernai vidutiniškai sudarė 9,17 proc., vidutinės akcijų dalies (iki 70 proc. akcijų) - 4,94 proc., mažos akcijų dalies (iki 30 proc. akcijų) fondų - 2,19 proc. Konservatyvaus investavimo pensijų fondų investicinių vienetų vertė per metus vidutiniškai sumažėjo 0,61 proc. Šių fondų rezultatas neigiamas pirmą kartą nuo II pakopos veikimo pradžios. Tą lėmė, kad daugumos konservatyvaus investavimo pensijų fondų turtą sudarančių vyriausybių obligacijų pajamingumas jau kurį laiką yra arba itin mažas, arba neigiamas.
III pakopos obligacijų pensijų fondų investicinių vienetų vertė per metus išaugo 2,15, mišraus investavimo - 3,72, akcijų - 8,68 proc.
Vis daugiau žmonių ryžtasi pensijai kaupti savarankiškai, per metus dalyvaujančių III pakopos pensijų fonduose skaičius padidėjo 12 proc., arba pasipildė 6 176 dalyviais, fondų turtas išaugo 21,45 proc. ir 2017 metų pabaigoje sudarė 96,55 mln. Eur.
2017 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 20 II pakopos ir 12 III pakopos pensijų fondų, juose sukaupta daugiau nei 3 mlrd. Eur.
