Iki praėjusių metų gruodžio 31 dienos darbdaviai turėjo sudaryti darbo tarybų rinkimų komisijas. Seimo narys Tomas Tomilinas sakė pastebintis pirmuosius iškilusius sunkumus.

„Mums labai svarbu, kad tai netaptų eiline formalia priemone, kuri iš esmės nieko nepakeičia“, – ketvirtadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) posėdyje sakė jis.

Kaip informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) gruodžio 28 dienos duomenimis, apie darbo tarybos sudarymą buvo gauti 1 032 pranešimai, bendras darbo tarybų narių skaičius – 3 663.

Ji taip pat pastebėjo, kad 20 ir daugiau darbuotojų turinčių įmonių Lietuvoje yra per 7 tūkst. Tad darbo tarybos iki 2017 metų pabaigos buvo sudarytos septintadalyje jų.

Aktyvesniems užkerta kelią

V. Baliukevičienė pasakojo, kad SADM sulaukė daug paklausimų dėl darbo tarybų formavimo.

„Dažniausiai teirautasi, ar valstybės tarnautojai turėtų būti įskaičiuoti į skaičių, nuo kurio priklauso, ar turi būti renkama darbo taryba. Mes sakome, kad turi būti įskaičiuojama.

Kiti klausimai susiję su tuo, kad dažnu atveju darbdaviai į darbo tarybų rinkimų komisiją įtraukia tam tikrus žmones, kurie yra aktyvesni. Taip tarsi bandydami užkirsti kelią, kad jie būtų išrinkti į darbo tarybas. Mes sakome, kad žmonės gali atsisakyti būti rinkimų komisijoje“, – sakė ministerijos atstovė.

V. Baliukevičienė taip pat pastebėjo, kad profesinės sąjungos turi teisę turėti savo atstovą darbo tarybose.

Neužtikrina elementarių dalykų

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas SRDK posėdyje sakė, kad darbo tarybų rinkimų balsų skaičiavimas turėtų būti skaidrus, o darbuotojai galėti balsuoti slaptai.

„Tačiau susiduriame su tuo, kad darbdavys nurodo, ką reikia daryti – ką reikia pažymėti, kas turi būti išrinktas į darbo tarybą. Pasirinkimo slaptumas nėra užtikrinamas“, – pasakojo jis.

A. Černiausko teigimu, su šiomis problemomis susiduriama, nes nėra reglamentuotos vieningos tvarkos, kaip rinkimai turi vykti.

Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė pasakojo, kad problemos iškyla didelėse įmonėse, pavyzdžiui, su 1,5 tūkst. darbuotojų.

„Kaip įvykdyti rinkimų procedūrą slaptą? Prasideda dideli žaidimai. Pirmiausia, nesako žmonėms išvis, kas išrinktas į rinkimų komisiją. Ten susirašo valdžia.

Vienoje įmonėje taip buvo: 300 žmonių pavardes išdalino ir sakė sudėti paukščiukus, nes kitą savaitę atostogos – ką norite, tą išrinkite. Taip atrodo“, – dėstė ji.

G. Gruzdienė dar kėlė laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojų klausimą.

„Dar klausimas su darbo nuomos darbuotojais (kurie nėra įmonės, kuriai dirba darbuotojai), kodėl jie traukiami į tą visų darbuotojų sąrašą? Yra viena tarptautinė įmonė, kur 30 proc. yra „agentūriniai“ darbuotojai. Kodėl jie dalyvauja rinkimuose? Juk jie vieną dieną dirba čia, kitą – kitur“, – svarstė ji.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Aleksandras Posochovas teigė matantis didelę problemą apsaugos įmonėse.

„Jų darbuotojai išmėtyti po visą Lietuvą. Ten išvis – darbdavys nurodo, ką reikia išrinkti į darbo tarybą. Nes jie vienas kito nepažįsta. Vienas Klaipėdoje, kitas – kitame mieste ir atskirose objektuose“, – sakė jis.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Egidijus Milešinas papasakojo apie atvejį vienoje Panevėžio mokykloje.

„Kai pradėjo rinkti darbo tarybą, direktorius nutraukė kolektyvinę sutarti ir pasakė profsąjungai, kad su ja daugiau reikalų neturės, nes bus išrinkta darbo taryba. Tai pavyzdys, kaip visas procesas vyksta“, – dėstė jis.

Pažeidimai nėra sisteminiai

Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys Andrius Romanovskis sakė, kad jam keista, jog apie šiuos dalykus nei Trišalėje taryboje, nei kituose formatuose socialiniai partneriai nėra kalbėję, nėra kėlę tokių problemų.

„Bendras principas toks, kad yra darbo inspekcija, yra mūsų organizacijos ir turi būti užtikrinamas tiek balsavimo slaptumas, tiek nešališkumas. Negirdėjau, kad nors protestuotų dėl rinkimų rezultatų“, – profsąjungų atstovų pasakojimus komentavo jis.

A. Romanovskis teigė, kad jo manymu, profsąjungos darbo tarybas tam tikra prasme suvokia kaip konkurentą.

„Iš jų komentarų, ypač skirtų politikams, matosi, jog jie bando iš dalies menkinti darbo tarybų vaidmenį. Lyg ten kažkas neskaidru, lyg jos nelabai legitymios.

Mes manome, kad darbo tarybos yra labai geras instrumentas ir jei yra kokie nors pažeidimai, tikriausiai, jie nėra sisteminiai. Kolektyvas sprendžia, balsuoja“, – DELFI sakė jis.

Andrius Romanovskis

Darbo tarybos neprivalomos 20 ar daugiau darbuotojų turinčiose įmonėse, kuriose veikia profesinė sąjunga, jungianti daugiau kaip trečdalį darbuotojų.

Darbo taryba atstovauja visiems darbuotojams informavimo, konsultavimo ir kitose procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą, teikia darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, inicijuoja kolektyvinius darbo ginčus.

Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai, atsižvelgiant į vidutinį darbuotojų skaičių, ją sudaro ne mažiau kaip trys ir ne daugiau kaip 11 narių. Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai – turintys bent trejų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su darbdaviu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (169)