Tikslinė tyrimo auditorija – 4 tūkst. Ontarijo provincijos gyventojų. Kiekvienam iš jų per mėnesį numatoma po tūkstantį Kanados dolerių (672 eurus) siekianti suma, o tada įvertinama, kokią įtaką tokios išmokos turi žmonių gyvenimo gerovei, siekiui užsidirbti ir produktyvumui, informuoja „Independent“.
Ontarijo provincija – vienas iš keleto pasaulio regionų, kuriuose šiuo metu taikomos preliminarios išmokų schemos, pagal kurias piliečiams kiekvieną mėnesį išmokamos nustatytos pinigų sumos, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi darbą.
Nors kalbėti apie kokius nors Ontarijuje vykdomo eksperimento rezultatus dar tikrai ankstoka, kai kurie jame dalyvaujantys piliečiai jau džiaugiasi esminėmis gyvenimo permainomis.
Apie kardinalius pokyčius pasakoja išmokas ganantis Timas Buttonas. Tai buvęs apsaugos komandos darbuotojas, kuriam su užimamomis pareigomis teko atsisveikinti, kai per nelaimingą atsitikimą tapo netinkamas tarnybai.
„Pagaliau sugebėjau išbristi iš depresijos. Vis labiau įsitraukiu į visuomenės gyvenimą“, – konstatavo jis, kalbėdamas su naujienų agentūra „Associated Press“.
Besąlyginės bazinės pajamos beveik 60 proc. padidino visas jo gaunamas išmokas ir padėjo įgyvendinti planus per Kalėdas pagaliau aplankyti artimuosius. Vyras dabar gali pirkti sveikesnius maisto produktus, apsilankyti pas odontologą. Jis jau žvalgosi ir į įvairių kursų skelbimus, mat tikisi įgyti ieškant darbo praversiančių žinių.
Per Ontarijuje vykdomą eksperimentą bedarbiams arba žemas pajamas ganantiems asmenims gali būti skirta net po 17 tūkst. Kanados dolerių (daugiau nei 11 tūkst. eurų), bet to, jiems leidžiama pasilikti pusę darbe uždirbtos sumos, taigi motyvacija dirbti nepanaikinama. Poros turi teisę pretenduoti į 24 tūkst. Kanados dolerių (16 tūkst. eurų) siekiančias sumas.
Jei bandymas pasiteisins, išmokų schemą bus galima pritaikyti ir platesniam 14,2 mln. gyventojų skaičiuojančios provincijos kontingentui. Teigiamas eksperimento rezultatas paskatintų šiuo pavyzdžiu pasekti ir daugiau Kanados bei kitų pasaulio šalių regionų.
Pastaraisiais metais didėjantį susidomėjimą besąlyginių bazinių pajamų iniciatyvomis galima paaiškinti naujų technologijų neigiamo poveikio darbo vietoms keliama baime. Dabar, kai vis daugiau užduočių gali atlikti robotai ir įvairūs mechanizmai, imta nerimauti dėl mąžtant darbo vietų atsirasiančio pragyvenimo šaltinių deficito.
Ontarijo premjerė Kathleen Wynne patikino, kad tai ir buvo svariausia priežastis, nulėmusi sprendimą išmėginti provincijoje bazinių pajamų schemą.
„Su šiuo reiškiniu susiduriu kasdien. Tenka lankytis gamyklose, kurių skyrių vadovai tik paliudija, kad tai, ką seniau darydavo 20 žmonių grupė, dabar gali atlikti vienui vienas įrenginys. Būtina suprasti, su kuo teks susidurti įvykus kai kurių ekonomistų prognozuojamai darbo vietų krizei“, – sakė politikė.
Ontarijo institucijų atstovai konstatuoja, kad žmonės nėra linkę registruotis į schemos bandymo programą, nes veikiausiai bijo, kad tai gali būti kokie nors spąstai arba kad, jai pasibaigus, liks be jokių pajamų.
Vis dėlto daugelis išmokas gaunančių piliečių tvirtina, kad gyvenimo kokybė jau dabar pagerėjo.
Pavyzdžiui, 46-erių metų Dave‘as Cherkewski laikosi nuomonės, kad papildoma 750 Kanados dolerių (504 eurų) suma padėjo jam įveikti psichikos ligą, dėl kurios nuo pat 2002-ųjų nepavykdavo susirasti darbo.
„Po 14 skurdo metų dabar jaučiuosi kaip niekad gerai“, – teigė jis.
Vyras viliasi netrukus rasti darbą, suteiksiantį progą pagelbėti kitiems psichologinių problemų savarankiškai nesugebantiems išspręsti asmenims.
„Gaudamas bazines pajamas sugebėsiu ne tik suvokti savo siekius, bet ir paversti juos realybe, nes kai neteks rūpintis, iš ko sumokėti nuomą, kitus mokesčius, už ką nusipirkti valgyti ir pan., visas savo jėgas galėsiu skirti svajonių įgyvendinimui“, – aiškino Ontarijo gyventojas.
Bazinių pajamų projektai taip pat vykdomi Suomijoje, JAV Havajų valstijoje, Kalifornijos Ouklando mieste ir Utrechte, Olandijoje.
