„Šiandien yra pakankamai džiugi diena, užbaigianti vieną didžiausių savo mastu konsolidacijos procesą Lietuvoje, kai jungimo būdu 42 urėdijos buvo prijungtos prie Miškotvarkos instituto.
Šiandien ministro įsakymu buvo patvirtintos reorganizacijos sąlygos, taip pat nauji įstatai ir dokumentai perduoti registruoti Registrų centre“, – kalbėjo aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Anot jo, pirmadienį Nacionalinė žemės tarnyba perduos miškus patikėjimo teise valdyti naujai vienai įmonei.
Esą taip baigėsi teisinis įmonės registravimo procesas. Tačiau įmonės dar laukia nemažai pokyčių, pradedant darbo ar procesų keitimu ir baigiant „galvosenos pakeitimu“, kad įmonė veikia kaip viena o ne 42 atskiros.
Viceministras pasakojo, kad apie 300 urėdijų darbuotojų atsisakė tęsti darbą naujoje įmonėje. Tačiau jų gali būti ir daugiau, nes informacijos dar nepateikė kai kurios urėdijos.
M. Norbuto teigimu, netrukus turėtų būti skelbiamas įmonės vadovo konkursas. Jis taip pat pasakojo, kad veikiausia įmonės buveinė nebus Vilnius.
Viceministras informavo, kad sausio 8 d. buvo patvirtinti įmonės Valstybinių miškų urėdija įstatai, taip pat įregistruota pati įmonė.
Planuojama, kad per sausį bus nustatyti regioninių padalinių (filialų) atrankos principai, o per vasarį – atrinkti ir patys vadovai.
Viceministras tvirtino, kad generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis ir jo pavaduotojas Andrius Vancevičius veikiausiai liks dirbti naujoje valstybės įmonėje.
Per šiuos metus žadama sumažinti regioninių padalinių (filialų) skaičių nuo dabartinių 42 iki 26. Taip pat bus likviduota Generalinė miškų urėdija.
Ministerija žada, kad visi reorganizuojamų miškų urėdijų darbuotojai, išskyrus įmonių vadovus, turės teisę ir galimybę tęsti tą patį darbą naujoje įmonėje. Esą jų darbo sutartys nenutrūksta, išlieka darbo stažas ir visos socialinės garantijos.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis tikino, kad kol kas medienos pirkimai bus vykdomi panašiai kaip iki šiol.
„Visi tęstiniai projektai tęsiasi ir eina toliau. Netgi 300 žmonių, kurie buvo įvardyti, nėra kritinė masė, kuriems išėjus kažkas sutriktų. Manau, per metus laiko būtų galima „išeiti“ į optimizuotą procesą“, – kalbėjo N. Kupstaitis.
Kol kas laikinuoju įmonės vadovu dirba Valdas Kaubrė, iki šiol vadovavęs Valstybiniam miškotvarkos institutui.
M. Norbutas žurnalistams sakė, kad laikinasis vadovas buvo patikrintas teisėsaugos institucijų ir jos priekaištų esą neturėję.
Beje, privačių interesų deklaracijoje V. Kaubrė nurodęs ne vieną asmenį, kuris taip pat dirba miškininkystės srityje.
Pvz., jo žmona Kristina yra valstybės tarnautoja Valstybinėje miškų tarnyboje. Daiva Žukauskienė (V. Kaubrės ryšys su ja ir kitais asmenimis, deklaracijoje nenurodytas) yra Generalinės miškų urėdijos Prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė, Algis Šakėnas Ukmergės miškų urėdijos Krikštėnų girininkijos girininkas, Adolfas Kaubrė – Tytuvėnų miškų urėdijos Dubysos girininkijos girininkas.
DELFI primena, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“.
„Reorganizavimo tikslas – optimizuojant 42 valstybės įmonių miškų urėdijų ir Valstybinio miškotvarkos instituto veiklą ir valdymą reikšmingai padidinti valstybinių miškų valdymo efektyvumą ir ekonominį potencialą“, – rašoma nutarime.
Sujungtos naujos įmonės Valstybinių miškų urėdija veiklos tikslai – patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti, vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, įgyvendinti bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą, organizuoti ir (ar) įgyvendinti bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose, diegti pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.
Valstybinių miškų urėdijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija.
