Kokio dydžio išmokų galima tikėtis uždirbant minimalų, vidutinį ar kur kas didesnį atlyginimą? Kiek būsima pensija sumažės dėl to, kad darbuotojas papildomai kaups antrosios pakopos pensijų fonduose?
Kaupsime apskaitos vienetus
Nuo sausio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Pagal jį kiekvieno gyventojo pensija susidės iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios.
Bendroji dalis bus apskaičiuojama kaip paties gyventojo sukaupto ir įstatyme nustatyto privalomo stažo santykio ir kasmet iš naujo tvirtinamo bazinės pensijos dydžio sandauga.
Šiemet bazinės pensijos dydis yra 152,92 Eur. Jei dabar žmogus yra sukaupęs būtinąjį 30,5 metų stažą (iki 2026 m. jis palaipsniui didės iki 35 m.), tai jo bendroji pensijos dalis ir būtų 152,92 Eur (30,5 :30,5) x 152,92).
Individualioji pensijos dalis bus apskaičiuojama, kaip žmogaus sukauptų apskaitos vienetų ir kiekvienais metais iš naujo nustatomos jo vertės (šiemet 3,27 Eur) sandauga.
Per metus 1–as apskaitos vienetas (AV) sukaupiamas, jeigu visus 12 mėnesių darbuotojas uždirba vidutinį šalies darbo užmokestį (VDU) „ant popieriaus“ (Statistikos departamento duomenimis, tai būtų kiek daugiau apie 850 Eur).
Jei gyventojas dirbo 30,5 metų ir visada gavo vidutinį darbo užmokestį, jo pensijos individualioji dalis dabar būtų 98,1 Eur (1 AV x 30,5) x 3,27) = 98,1).
Taigi, susumavus abi tokios pensijos dalis išeitų 251,02 Eur (152,92 + 98,1).
Daug nežinomųjų
Vis dėlto toks skaičiavimas tinka tik tada, jei darbuotojas sukaupia būtinąjį stažą ir jeigu jo alga yra mažesnė arba neviršija tam tikrų ribų. DELFI TV laidoje „Gyvai“ „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius aiškino, kad sukaupusiems mažiau stažo nei įstatyme nustatytas būtinasis, pagrindinė pensijos dalis bus proporcingai mažesnė. Pvz., už 15 metų jis bus 50 proc. mažesnė.
„Tarkime, žmogus visą karjerą uždirbo tik minimumą, kas būtų maždaug pusė vidutinės algos. Tokiu atveju už kiekvienus metus jis sukaups tik po 0,5 apskaitos vieneto. Taigi, ir individualioji jo pensijos dalis bus proporcingai mažesnė“, – komentavo direktorius.
Anot jo, įstatyme taip pat nustatytos tam tikros pensijų „lubos“ – galima sukaupti daugiausia 5 apskaitos vienetus per metus. Paprastai kalbant, uždirbant daugiau 5 VDU (dabar tai būtų apie 4 250 Eur „ant popieriaus“), gyventojo pensija nebus didesnė.
„Tiesiog sunku pasakyti, kiek kiekvienas žmogus uždirbs ateityje, kaip keisis vidutinis darbo užmokestis šalyje ir su juo susiję kiti dydžiai. Dėl to atsisakėme prognozuojamos senatvės pensijos suvestinės, kurias asmeninėje „Sodros“ paskyroje internete galėjo susiformuoti kiekvienas.“
Kita vertus, direktorius žadėjo, kad jau vasarį bus galima sužinoti duomenis apie faktiškai sukauptą stažą ir apskaitos vienetų skaičių. Tai leis sužinoti, kiek darbo metų trūksta, kad gautum visą bendrąją pensijos dalį ir kokia jau būtų individualios dalies vertė.
„Vadinasi, žmogus labai aiškiai galės pamatyti, šiandien jis yra įgijęs teisių ir galės orientuotis. Iš principo einama panašiu keliu kaip antroje pensijų pakopoje, kur žmogus mato, kiek yra sukaupęs apskaitos vienetų ir kokia yra apskaitos vieneto vertė rinkoje.
Mes irgi parodysime, kiek žmogus yra įgijęs verčių per stažą arba taškus. Ir pagal tos dienos taško vertę arba patvirtintą bendrosios dalies dydį jis galės pamatyti, kokias teises „Sodroje“ jis turi dabar, o ne po 20 ar 30 metų. Mūsų nuomone, tai kur kas tikslesnė informacija be jokių interpretacijų“, – paaiškino pašnekovas.
Kas labiau apsimoka
M. Sinkevičius pripažino, kad papildomai kaupiantiems pensiją antrosios pakopos fonduose „Sodros“ mokama pensija bus mažesnė. Tai numatyta tiek naujame, tiek anksčiau galiojusiame įstatyme:
„Kaupimas nedaro poveikio bendrajai pensijos daliai. Tačiau individualioji pensijos dalis mažėja 15 – 16 proc. Pavyzdžiui, jei nekaupdamas per 30 metų surinktum 30 apskaitos vienetų, tai kaupdamas jų surinksi apie 15 proc. mažiau – t. y. apie 25,5.“
„Sodros" direktorius paaiškino, kad tokiu dydžiu individualioji pensijos dalis mažės dėl to, kad toks santykis yra tarp 2 proc. įmokų, pervedamų į fondus ir pensijų viso 12,7 proc. dydžio individualios pensijos dalies įmokų tarifo (2 : 12,7 = 0,157).
Taigi, pagal anksčiau aprašytą pavyzdį visa žmogui „Sodros“ mokama pensija dėl kaupimo fonduose būtų apie 15 Eur mažesnė.
Primename, kad praėjusį gruodį socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad toks pensijos sumažėjimas bus nenaudingas tiems asmenims, kurie fonduose pensiją kaupia minimaliai. Dėl to esą svarstoma dar kartą keisti įstatymus ir sudaryti žmonėms galimybę sustabdyti papildomą kaupimą.
Nors į pensiją jau išėjo dešimtys tūkstančių pensijų fondų dalyvių, Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu tik 412 Lietuvos gyventojų gauna pensijų anuitetą (t. y. papildomą kas mėnesį mokamą pensiją). Koks vidutinis jo dydis bankas neatsakė, taigi, neaišku kiek mokamos sumos atsveria „Sodros“ pensijos sumažėjimą.
Tiesa, apie 38 tūkst. gyventojų gavo vidutiniškai po 2,5 tūkst. Eur vienkartinėmis išmokomis. Šią sumą padalijus 20–iai metų (tokia dabar tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus pensinio amžiaus), išeitų po 10,41 Eur per mėnesį.
Galimi įvairūs scenarijai
M. Sinkevičius teigė nematęs teisės aktų projektų, kaip gali būti siūloma sustabdyti kaupimą ir atstatyti „Sodros“ pensijas. Tačiau Seimas esą gali priimti įvairiausius modelius:
„Vis dėlto jei norima „atstatyti“ pensijų teises nuo pat kaupimo pradžios, užtikrinti, kad išmoka būtų tokio dydžio lyg žmogus visai nekaupė, aišku, jeigu jis pats to norės ir pareikš tokią valią, tada būtų nuoseklu, kad ir fonde sukaupta jo turto dalis būtų grąžinta arba į „Sodrą“, arba valstybės biudžetą ar dar kur nors.“
„Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra asmeninė nuosavybė. Laikomės griežtos pozicijos, kad bet koks sprendimas dėl pensijai privačiai sukauptų lėšų judėjimo galimas tik pačiam dalyviui sutikus ir patvirtinus savo apsisprendimą parašu. Joks vienašališkas politikų sprendimas demokratinėje visuomenėje, kai tai susiję su žmogaus nuosavybe, nepriimtinas.“
Anot asociacijos vadovo, kol kas diskusija dėl antrosios pensijų pakopos vyksta tik per žiniasklaidą ir tik nuotrupomis, iš kurių esą aišku, kad realias santaupas pensijų fonduose dalies jų savininkai primygtinai raginami išmainyti į politikų pažadus kažkada mokėti pensijas (kurių reikės vis daugiau), perskirstant ateities dirbančiųjų (kurių bus vis mažiau) mokamus mokesčius.
„Pirmiausiai keltume klausimą, ar yra atlikta rimta teisinė ir ekonominė analizė ne tik dėl dalies galimo pensijų santaupų migravimo atgal valstybei, bet ir dėl visuomenės intereso apsaugojimo.
Šiame etape tampa neaišku, ar visuomenės interesu laikomas vienkartinis dalies jau sukauptų realių pinigų „pravalgymas“, ar vis dėlto visuomenės senėjimo tendencijos faktas bei iš jo sekantys atitinkami mikro, tiek makro lygmens finansiniai bei socialiniai iššūkiai, kuriuos teks atremti“, – komentavo Š. Ruzgys.
Jis taip pat negalėjo pasakyti, koks yra vidutinis Lietuvoje mokamų pensijų anuitetų dydis, kaip jis skiriasi nuo kitose šalyse mokamų anuitetų:
„Pirmiausia, anuitetų vidurkis nieko nepasako apie sistemos efektyvumą, tik apie laiko ir įmokų funkciją. Tačiau mūsų turimi duomenys patvirtina, kad II pensijų kaupimo pakopoje dalyvaujantys žmonės jau yra sukaupę reikšmingas senatvės pajamų sumas. 2017 m. rugsėjo pabaigos duomenimis, į pensiją išeinančių ir anuitetams sukaupusių mūsų klientų vidutinis santaupų dydis siekė 16,3 tūkst. Eur.“
