Pasak Broniaus Markausko, E. Bėrontas sėkmingai įgyvendino jam ir agentūrai keltus tikslus, tačiau ministras pripažino, kad jei NMA vadovui būtų pareikšti įtarimai, jis turėtų iš karto atsistatydinti.
„Taip, paskyriau naujai kadencijai. Turėjome pakankamai ilgą pokalbį, įvertinome padarytus darbus ir turiu pasakyti, kad tikrai visi rodikliai ir tikslai, kurie buvo keliami, yra pasiekti – tiek Nacionalinei mokėjimų agentūrai, tiek pačiam vadovui. Buvo toks uždavinys kaip naujų platformų kūrimas, tai yra robotų įdiegimas, kaip ES lėšų įsisavinimas, kalbant tiek apie tiesiogines išmokas, tiek ir apie struktūrinę paramą (...) NMA pakankamai gerai vertinama tiek europiniu mastu, pakankamai didelis palaikymas socialinių partnerių“, – BNS teigė B. Markauskas.
Papildyta 15 val. DELFI ministro paklausus, ar E. Bėrontas buvo vertintas Specialiųjų tyrimų tarnybos, jis kalbėjo:
„Skiriant į tokias pareigas visada paprašome STT pažymos. Jos paprašėme gerokai anksčiau. Ten buvo surašytos Bėronto nusižengimai dar nuo darbo televizijoje laikų, nuobaudos už parkavimą. Aš nesu savižudis. Jei būtų išvada, kad jo negalima skirti į šias pareigas, tikrai neskirčiau. Juokauti čia negalima.“
Į klausimą, ar buvo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvada neskirti E. Bėronto, jis taip pat sakė, kad jos nebuvo.
„FNTT išvados, kad Bėronto negalima skirti NMA vadovu nebuvo“, – sakė ministras DELFI.
Ministro teigimu, naujas konkursas į NMA vadovo pareigas nebuvo skelbtas ir dėl to, kad nenorėta stabdyti projektų, įskaitant ir agentūros pertvarkos.
B. Markauskas teigė, kad su E. Bėrontu aptartas ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos atliekamas (FNTT) tyrimas dėl NMA sprendimų, skiriant europinę paramą su B. Markausku anksčiau susijusiam kooperatyvui „Pienas LT“. Ministro teigimu, jeigu E. Bėrontui būtų pareikšti įtarimai, jis būtų atleistas.
„Daug apie tai kalbėjome. Šiandien tikrai nėra pareikšti įtarimai vadovui (...) Mes kreipėmės į prokuratūrą, susipažinome su medžiaga, kiek mums buvo pateikta, tai šiandien kaip ir nėra tokio matymo, kad tas galėtų įvykti (pareikšti įtarimai – BNS) (...) Aš, aišku, vadovui pasakiau, kad jeigu būtų perkvalifikuota ir pareikšti įtarimai, tai su ta diena būtų atleistas. Turbūt ir vadovas pats įsitikinęs, kad tai netrukdys, manau, kad ir pats vadovas turėtų prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo B. Markauskas.
Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kartu su FNTT tiria, ar žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ teisėtai panaudojo beveik 19 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos. Didžioji dalis paramos kooperatyvui buvo suteikta 2010 metais, o papildoma 4 mln. eurų parama – 2016 metais, kai agentūrai jau vadovavo E. Bėrontas.
„OLAF tyrimas, taip, susijęs (su kooperatyvo „Pienas LT“ panaudota ES parama – BNS), o FNTT – aš nežinau, turbūt dalyvavo tiktai kaip informacijos teikėja. Kiek žinau, FNTT to atskirai neatlieka“, – sakė ministras.
B. Markauskas teigė, kad būdamas ministru, nepriėmė su „Pienas LT“ susijusių sprendimų.
„Kiek prisimenu ir kiek žinau, kad neteko“, – teigė B. Markauskas.
Pasak jo, šiuo metu laukiama tyrimo rezultatų, kokios nors išankstinės informacijos jis teigė neturintis.
FNTT praėjusių metų pradžioje atliko kratas už Europos Sąjungos paramos skirstymą atsakingoje NMA. Tada B. Markauskas tvirtino, jog teisėsauga tyrė vieno buvusių tarnybos vadovų – S. Siliciko – administruotus projektus. Tyrimo metu buvo apklaustas ir E. Bėrontas.
B. Markauskas, prieš tapdamas žemės ūkio ministru, dirbo „Pieno LT“ valdyboje ir, pasak žiniasklaidos, buvo jo pajininkas.
Buvęs Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas E. Bėrontas NMA vadovu tapo 2014 metų pradžioje, laimėjęs konkursą. Tuo metu žiniasklaida rašė, jog konkursas vyko neskaidriai – jo sąlygos buvo suformuluotos per siaurai.
E. Bėrontas pakeitė iš NMA direktoriaus pareigų 2013 metų spalį pasitraukusį Saulių Silicką, kuris NMA vadovavo nuo 2005 metų.
NMA nuostatos nurodo, kad direktorių skiria ir atleidžia žemės ūkio ministras, o vienas žmogus vadovauti NMA gali tik dvi kadencijas iš eilės.