Kelią grįžti jai pastojo tėvynėje prasidėję sausio 13-osios įvykiai. Paprašiusi politinio prieglobsčio JAV Rūta turėjo kibtis nagais į gyvenimą, nemokėdama kalbos dirbti už centus ir netgi miegoti automobilyje.
Šiandien Rūta – talentinga verslininkė. Ji ne tik įgijo kelis aukštuosius, pasiekė karjeros aukštumų investicinės bankininkystės srityje Niujorke, tačiau ir įgyvendino seną savo svajonę. Moteris įkūrė restoraną Bostone, kuriame nepabijojo amerikiečiams pasiūlyti lietuviškų varškėčių.
Kol kas Rūtai einasi kaip iš pypkės – restoranas verslininkei pelnė šlovę ir buvo pripažintas vienu geriausių Bostone.
Amerikoje jautėsi nevisavertė
Rūta neslepia, kad tik atvykusi į Ameriką ir iš socializmo patekusi į laukinį vakarų kapitalizmą, ji jautėsi nevisavertė.
„Aš buvau atvažiavusi iš Sovietų Sąjungos, nežinojau nei kaip elgtis, nei kaip bendrauti. Nueini į parduotuvę nusipirkti dezodoranto, o ten 20 rūšių – nežinai kaip išsirinkti, o kur visokios gerovės prekės. Mes prie to buvome nepripratę, pas mus to juk nebuvo, todėl jaučiausi nevisavertė, bejėgė“, – prisimena ji.
„Tai buvo labai paprastas mechaninis darbas, čekių išrašinėjimas. Taip, man labai pasisekė, nes padėjo mūsų kaimynas, to banko prezidentas. Vėliau dirbau vaizdajuosčių nuomos punkte. Mano uždarbis buvo minimalus – tuo metu 5,5 dolerio per valandą, todėl reikėdavo skaičiuoti kiekvieną centą“, – apie nelengvą pradžią pasakoja Rūta.
Turbūt pirmasis darbas banke merginą įkvėpė studijuoti ekonomiką Šiaurės Floridos universitete. Vis dėlto studentauti laiko nebuvo: „Į universitetą eidavau iš ryto, paskui nuo pietų iki 12 val. nakties ar 1 val. dirbdavau. Vos pamiegi – ir vėl į studijas. Miego labai trūkdavo. Turėdavau valandą tarp paskaitų ir darbo, tai dar automobilyje pamiegodavau.“
„Baigiau dešimtukais ir nusprendžiau, kad noriu būti advokate, todėl įstojau į vieną geriausių teisės universitetų JAV – Duke universitetą Šiaurės Karolinoje. Man kiti sakė, kad pirma turiu išmokti normaliai angliškai kalbėti, tačiau aš vis tiek pasiryžau“, – juokiasi ji.
Svajonei vos kelio neužkirto tragiškas Rugsėjo 11-osios rytas
Po studijų Rūtai atsivėrė plačios galimybės. Ji pripažįsta, kad gero universiteto diplomas JAV reiškia daug: „Amerikoje per mokslą gali susilyginti su visais ar iškilti, kad iš kur tu bebūtum, kad ir kas esi. Diplomas tikrai daug ką reiškia, todėl gavau darbą Niujorke, dideliame banke investicinės bankininkystės srityje.“
Atsikrausčius į išsvajotąjį Niujorką Rūta jautėsi lyg ant sparnų, tačiau netrukus gyvenimą sudrebino milžiniška tragedija, apie kurią iki šiol kalba pasaulis – Rugsėjo 11-osios teroristinės atakos.
„Taip norėjau tame banke dirbti, Niujorke gyventi, atrodo, pasiekiau viską, apie ką svajojau, ir staiga – tie įvykiai. Ekonomika žlugo, vien mūsų banke iš tais metais ką tik baigusių universitetus pasamdytų 100 žmonių, po įvykių liko tik 11“, – prisimena.
Rugsėjo 11-osios rytą moteris buvo šalia žymiojo Times Square, kur turėjo mokymus, tačiau pripažįsta, kad pirmojo lėktuvo įsirėžimo į vieną dvynių negirdėjo.
Nežinojome, ką daryti, kur dingti. Metro – nedirba, o aš gyvenau prie pat Jungtinių Tautų pastato, kur pilna visokių ambasadų, namo bijojau eiti. Nuėjau pas pažįstamus ir visi budėjome prie televizoriaus arba stovėjome lauke balkone ir tiesiog žiūrėjome į kylančius dūmus. Bandžiau dar skambinti tėvams į Lietuvą, tačiau ryšio nebuvo, niekas negalėjo prisiskambinti.“
Vaizdas kitą dieną atrodė lyg po kokios apokalipsės – niekas neveikė, parduotuvės uždarytos, miesto gyvenimas lyg sustojęs.
Rūta prisimena, kad dar ne vieną dieną Niujorko gatvėse buvo sunku kvėpuoti nuo dulkių, mieste tvyrojo smogas, žmonės verkė, tragedija palietė kone visas didmiesčio šeimas. Tačiau jau antrąją savaitę po įvykių viskas pamažu pradėjo grįžti į savo vėžes.
Pasiryžo įgyvendinti svajonę
Nors Rūta dirbo išsvajotąjį darbą, į vėžes sugrįžęs gyvenimas tikrai nebuvo rožėmis klotas.
Buvau pakabinta ant Excel'io lentelių ir telefono. Be darbo – nieko nematydavau, pirmus 8 mėnesius dirbau be jokių atostogų ar savaitgalių, 7 dienas per savaitę apie 100 val. Minimumas būdavo 80 val. per savaitę, o jei išdirbi mažiau, duodavo dar papildomų projektų“, – apie nelengvas sąlygas išsvajotame Niujorke pasakoja ji.
Moteris pripažįsta, kad darbe jausdavosi kaip kariuomenėje, ne kartą buvo kilusi mintis viską mesti, tačiau tokios galimybės nebuvo, nes pečius slėgė didžiulė paskolų našta, likusi po teisės studijų.
Vis dėlto pradirbus Niujorke septynerius metus, moteriai miestą teko palikti. 2008 metais užklupus krizei, bankas, kuriame dirbo Rūta, sužlugo pirmas.
Tačiau apie tai, kokį kelią teko nueiti nusprendus įkurti savo verslą, kaip į varškėčius bei juodą duoną reaguoja amerikiečiai ir kodėl ji vis dažniau grįžta į Lietuvą plačiau – kitoje dalyje.
Lietuvos investicijų ambasadorė JAV Rūta Laukien „Globalios Lietuvos apdovanojimų 2017” metu buvo apdovanota už tarptautinę patirtį Lietuvos verslui.
,,Globalios Lietuvos apdovanojimai” pagerbia su Lietuva save siejančius tarptautinius profesionalus, kurie savo talentu ir darbu atveria Lietuvai pasaulines galimybes ir perspektyvas. Apdovanojamais siekiama, kad svarūs pasaulio lietuvių nuopelnai būtų pastebėti, pripažinti ir įvertinti. ,,Globalios Lietuvos apdovanojimus" organizuoja tarptautinių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“, telkiantis diasporos atstovus Lietuvos vardui garsinti, ekonominiam ir visuomeniniam šalies potencialui stiprinti bei globalioms galimybėms Lietuvai kurti.
