Dabar gal sunku patikėti, bet 1993 m. rugpjūtį, po to, kai laikinuosius talonus Lietuvoje pakeitė litai, Vyriausybė nusprendė nustatyti 38 Lt minimalią mėnesinę algą. Dabar tai būtų 11 Eur.

Beje, po 5 metų, 1998 m. pradžioje minimumas jau siekė 400 Lt (beveik 116 Eur), o dar po 10 metų, t. y. 2008 m. – 800 Lt (beveik 232 Eur).

„Sodros“ duomenimis, 2017 m. lapkričio mėnesį iki 380 Eur per mėnesį uždirbo per 188 tūkst. gyventojų.

Nuo 381 Eur iki 400 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių gavo beveik 61 tūkst. asmenų.

Tikėtina, kad padidėjus MMA, bent dalis iš šių darbuotojų uždirbs daugiau. Juolab, kad nuo metų pradžios nuo 310 Eur iki 380 Eur padidėja neapmokestinamų pajamų dydis.

Kita vertus, net ir pakėlus MMA, pagal šį dydį Lietuva atsilieka nuo daugelio ES šalių. Tiksliau, esame antri nuo galo po Bulgarijos, kurioje nuo 2018 m. MMA bus 510 levų arba 210 Eur.

Rumunijoje minimali alga nuo Naujųjų pradžios padidinta iki 2 tūkst. lėjų, kas būtų 430 Eur. Tokio paties dydžio MMA nuo šiol bus ir Latvijoje.

Lenkija minimalią algą padidino iki 2,1 tūkst. zlotų. Skaičiuojant oficialiu kursu – tai kiek daugiau nei 500 Eur. Būtent tokio dydžio MMA nustatyta ir Estijoje.

Kita vertus, Baltarusijoje net vidutinė alga, kurią skelbia šios šalies oficialioji statistika, yra 355 Eur, taigi nesiekia lietuviškos MMA.

Atkreiptinas dėmesys, kad ne visose ES valstybės minimali mėnesinė alga ar minimalus valandinis atlygis nustatomas įstatymu ar Vyriausybės nutarimu. Kai kur dėl to tariasi profesinės sąjungos ir darbdavių atstovai.