– Naujausias Laisvosios rinkos instituto tyrimas parodė, kad šiemet nelegalaus alkoholio vartojimas, iki šiol mažėjęs, išaugo 2 proc. Pone Jakeliūnai, juk valdžiai dar tik svarstant naujas kovos su alkoholiu priemones įvairūs specialistai sakė, kad staigus alkoholio branginimas suveiks priešingai – išaugs šešėlis. Akivaizdu, kad taip ir įvyko. Ar ne? Gal turite kitą paaiškinimą?
S. Jakeliūnas: Čia buvo taikomi įvairūs tyrimai ir metodai. Iš įvairių institucijų apžvalgų turime kaip tik priešingus duomenis, kad to nelegalaus alkoholio šešėlio būtų daugiau. Taip, tie gana reikšmingi alkoholio akcizų pokyčiai negalėjo neturėti kažkokių pasekmių, ir neatsitiktinai mes priėmėme sprendimą padidinti tuos akcizus ir tada padaryti pauzę, stebėti tą dinamiką, kuri vyksta mokesčių surinkime ir vartojime. Manome, kad tas sprendimas vis dėlto buvo reikalingas, ir politika yra tokia, kad alkoholio vartojimas turi mažėti. Suprantama, kad jei yra įsigijimai ar nelegalaus pagaminto, ar alkoholio iš kitų šalių, tai kompensuoja šiek tiek sumažėjusį vartojimą Lietuvoje, bet ne tiek. Kitaip sakant, tikslas toks ir buvo, kad vartojimas mažėtų, trauktųsi, o akcizų surinkimas nemažėtų, tai ir vyksta. Akcizų surinkimas padidėjo 10 proc., vartojimas sumažėjo nuo kelių iki keliolikos procentų skirtingose prekių grupėse.
– Šiemet alkoholio akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams išaugo – 23 proc., alui – 112 proc. vynui – 111 proc.. Pone Šilėnai, gal atsakymas į klausimą kodėl staiga pradėjo augti nelegali alkoholio prekyba, slypi paprastuose skaičiuose – akcizų kilime?
Ž. Šilėnas: Tai yra esminė priežastis. Apskritai žmonės renkasi šešėlines prekes, ar tai būtų cigaretės, kuras ar alkoholis, būtent dėl to, kad legali alternatyva jiems yra per brangi. Jei pažiūrėtume, kiek vidutinis lietuvis už vidutinį atlyginimą gali nupirkti, tai pamatytume, kad įperkamumas yra vienas mažiausių ES. Vidutinis skandinavas, į kurį valdžia sako besilygiuojanti, gali visko įsigyti daugiau, tame tarpe ir alkoholio. Tai žmogus daro labai paprastą sprendimą – jei negali įpirkti legalaus, tai perka arba nelegalų, arba pigesnį, arba iš kitos šalies. Lygiai taip pat akcizų surinkimas nesumažėjo, bet taip yra todėl, kad ar tu pirksi brangų kokybišką butelį ar iš žemiausios lentynos – akcizas yra toks pat. Dalis žmonių iš aukštos lentynos perėjo į žemą lentyną, kita dalis žmonių – apsiperka kitose šalyse, ypač Lenkijoje ir Latvijoje. Tiesiogine prasme, tai netgi nėra šešėlis, jų nėra už ką nubausti. Pardavimai Lietuvoje sumažėjo, niekas to neginčija. Ar vartojimas sumažėjo, tai dar labai didelis klausimas. Mano galva, tai dalis vartojimo yra kompensuojama apsiperkant kitose šalyse.
– Pone Jakeliūnai, mes atsimename kai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad alkoholio pirkimas pas kaimynus tikrai nedidės, nes esą ir jie didins akcizus. Apklausa rodo, kad iš viso 16 proc. žmonių Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir kitose šalyse perka alkoholį.
S. Jakeliūnas: Už 3 dienų akcizai ir bus padidinti Latvijoje. Lenkijoje kol kas dar ne, bet su jų Vyriausybe ir Seimu bus kalbama.
– Taip pat kaip Lietuvoje, 23 proc.?
S. Jakeliūnas: Ne, ten nuosaikiau, bet tas didinimas numatytas 3 ar 4 metams, ir kai kurioms prekėms akcizai bus didesni nei Lietuvoje po kelių metų. Konkrečiai kalbu apie alų. Latviai jau priėmė sprendimus ir nuo sausio ten pasikeis situacija. Lenkijoje kol kas ne, ir ten akcizai savo dydžiu atsilieka, bet tai nereiškia, kad pokyčių nebus ateityje. Kažkas turi parodyti pavyzdį ir Lietuva buvo tas pavyzdys. Tik koordinuoti veiksmai regione gali turėti poveikį, nes su atviromis sienomis mes negalime nei uždrausti, nei kontroliuoti. Tai – žmonių pasirinkimas. Beje, kitų prekių PVM pajamos reikšmingai auga. Tai jei kažko vartojimas sumažėja, ir tas vartojimas persimeta į kitas prekes, tai gal nėra blogai.
Ž. Šilėnas: Tai PVM pajamos auga dėl to, kad yra infliacija. Jei anksčiau batonas kainavo 50 ct, o dabar kainuoja eurą, tai ir PVM žmonės dabar sumoka dvigubai. Dėl koordinavimo, tai visiškai sutinku, tokius dalykus reikia daryti koordinuotai, t. y. pasitarus ir kartu, o ne atskirai. Lietuva šiuo atveju elgiasi atskirai, ji pirmoji pakėlė akcizus. Jei jūs sakote, kad priversite Lenkijos Seimą pakelti akcizą, tai nereiškia, kad jie tą padarys. Jei neklystų jie kaip tik kažkokią mokestinę lengvatą namudiniam alui yra prisitaikę. Su Latvija tai pagyvensim – pamatysim. Į įspėjimus reikėjo įsiklausyti, o ne juos ignoruoti. Galima sutikti, kad 2 proc. nėra tragedija, bet laikotarpis yra labai palankus. Žmonių pajamos didėja ir visada tokiose situacijose šešėlinė rinka mažėja. Galima net tokį juoką pasakyti, kad jei valdžia nebūtų nieko dariusi, šešėlinė rinka būtų susitraukusi dar daugiau. Būtent dabar šešėlinė rinka atšoko, pakilo į viršų, sulėtėjo jos mažėjimas didžiąja dalimi dėl to, kad valdžia padarė labai drastišką sprendimą su alkoholio akcizais nekoordinuodama su kitomis šalimis.
S. Jakeliūnas: Koordinuoti kalbomis neužtenka, reikia veiksmų. Kai kažkas padaro veiksmą, šiuo atveju Latvija reaguoja, ir tai – irgi būdas koordinuoti parodant pavyzdį ir prisiimant tam tikrą atsakomybę už tai, kad kažkas šioje situacijoje lyderiautų.
– Pone Šilėnai, jūs sakote, kad tai tik pradžia? Nes jei tik 2 proc., tai gal nėra didelės bėdos?
Ž. Šilėnas: Pagyvensime – pamatysime. Pažiūrėsime kiek iš tikrųjų padidins latviai, kiek padidins lenkai. Mes tą tyrimą darome kasmet. Bet vienas neraminantis dalykas – tai, kad šešėlinė rinka, kaip tie traškučiai – kartą paragavęs, negali sustoti. Jei susiformuoja įprotis, tiekimo keliai, tai nueiti į šešėlį yra lengviau nei iš jo sugrįžti. Žmonėms susiformavus įpročiams pirkti Latvijoje ar Lenkijoje nuo to atpratinti gali užtrukti. Bet ir vėl, mes šioje vietoje nesakome, kad tai tragedija, sakome, kad tai yra įspėjimas ateičiai mąstant apie akcizų politiką. Manau, matyti, kad šioje vietoje buvo šiek tiek perlenkta lazda.
S. Jakeliūnas: Pamatysime. Gąsdinimų buvo žymiai daugiau, nei rodo faktai. Biudžeto surinkimas yra įvykdytas, jokios tragedijos neįvyko. Svarbu, kad nereikia radikaliai dar kažką stengtis daryti, dabar reikia palaukti aplinkinių šalių reakcijos, o jos jau reaguoja.
– Kitas dalykas, kuris gal net svarbesnis už tuos 2 augimo procentus – tai ženklus nelegalios prekybos ir vartojimo tolerancijos pokytis. 2015 m. 55 proc. žmonių sakė visiškai netoleruojantys alkoholio prekybos ir vartojimo, šiemet tokių – jau tik 45 proc. Pone Jakeliūnai, ką tai sako?
S. Jakeliūnas: „Esu linkęs nepateisinti“ buvo 24 proc. dabar 31proc., kitaip sakant bendrai linkusių netoleruoti pasikeitimas toks.
– Bet visiškai palaikančių pakilo nuo 3 proc. iki 7 proc.
S. Jakeliūnas: Taip, yra pokyčiai. Bet nėra ko norėti, kai kainos gana smarkiai paauga, tai kai kurie segmentai atitinkamai reaguoja. Bet, jei žiūrėtume į visą visuomenę, tai yra ir kitokių vertinimų. Nuo kitų metų įsigalios dar papildomos priemonės, alkoholio draudimai. Visa tai yra kompleksinės priemonės, kuriomis ir siekiama kontroliuoti tą vartojimą ir, kad žmonės galiausi užsiimtų kita veikla, galėtų kitaip leisti laisvalaikį. Tai ilgalaikės priemonės ir tų rezultatų bus pasiekta.
– Pone Šilėnai, jūsų nuomone, nuo Naujų metų įvedami alkoholio ribojimai turės įtakos šešėlinei alkoholio rinkai? Bus draudžiama įsigyti ir vartoti jaunesniems nei 20 metų, trumpės alkoholio pardavimo valandos, įsigalios visiškas reklamos draudimas ir t.t.
Ž. Šilėnas: Reklamos ribojimas šešėlio prasme gal nelabai kažką pakeis, bet kalbant apie lietuvišką produkciją, tai ji pradės nusileidinėti dar labiau įvežtinei, kitai produkcijai. Laiko pakeitimas šešėlio taip pat gal labai neįtakos, bet jei yra tam tikras segmentas žmonių, kurie geria taip, kad negali sustoti, tai jiems atsidarys naujos galimybės, kur bus galima įsigyti. Dėl 20 metų esame absoliutūs lyderiai Europoje, čia net griežčiau nei pas skandinavus. Yra melas ir netiesa, kad Skandinavijoje alkoholis tik nuo 20 metų. Stiprus alkoholis nuo 20 metų. Manau gyventojų, pateisinančių nelegalų vartojimą, skaičius išaugs. Kitaip tariant, būčiau labai nustebęs, jei matyčiau daug žmonių smerkiančių 19-metį, kuris nusipirko alaus.
S. Jakeliūnas: Neišvengiamos reakcijos, neišvengiami vertinimai, bet svarbu kryptis. Svarbu pasaulinė patirtis. Kalbame ne tik apie ES, bet ir apie JAV, kur 21 metai yra ne tik parduotuvėms, bet ir daugelyje barų, ir kavinių. Tos priemonės yra nukreiptos į ilgalaikius rezultatus ir visos jos kartu pasieks tai, ko siekiame, kad sumažėtų vartojimas ir žmonės pereitų prie kitokių laisvalaikio praleidimo formų.
Ž. Šilėnas: Žmonės tikrai pereis prie kitų laisvalaikio praleidimo formų ir Amerikos patirtis šiuo atveju labai tinka. Dėl ko tiek daug valstijų dabar legalizuoja marihuaną? Nes išaugo ištisa karta žmonių, kuriems nusipirkti marihuanos buvo lengviau, nei alaus. Jie dabar užaugo, balsuoja ir to pasekmes matome.
