Negana to, reikia atsispirti ir vartotojiškai sistemai, kuri naudojasi žmonių silpnybėmis ir veikia prieš juos, sako Duke‘o universiteto (JAV) bihevioristinės ekonomikos dėstytojas Danas Arielis, vienas iš knygos apie sumanesnį pinigų leidimą (angl. „Dollars and Sense: How We Misthink Money and How to Spend Smarter“) autorių.
Neabejotinai esame ištikti taupymo krizės, sakė jis portalui „CNNMoney“. O taip pat per daug išlaidaujame.
Reikia nemažai valios ir pastangų norint pažaboti besaikį pinigų leidimą, sako D. Ariely‘is.
„Galime laukti, kad kas nors už mus išspręs šią problemą, arba patys imtis tvarkyti savo finansinius reikalus“, – pabrėžė jis.
„Nėra taip, kad žmonės nesuvoktų, kaip elgtis su finansais, – sako D. Ariely‘is. – Jie suvokia. Tačiau per visą žmonijos istoriją nėra buvę taip, kad pakaktų žmonėms pasakyti, kaip elgtis yra gerai.“
D. Ariely‘is išskyrė tris didžiausius iššūkius, su kuriais susiduriame tvarkydami finansinę savo gyvenimo sritį, ir pateikė patarimų, kaip sumaniau elgtis.
1 problema – nematomas taupymas
Mūsų taupymas nematomas – niekas jo nemato, niekas apie tai nekalba, niekas nežino, ką planuojame, nėra viešos gėdos, kad neturime santaupų, rizikos. O išlaidos akivaizdžios – tai rodo tai, ką vilkime, ką vairuojame, kur gyvename, ką publikuojame socialiniuose tinklalapiuose.
Jau atsiranda mobiliųjų telefonų priedų, kurie padeda žmonėms palyginti pajamas ir išlaidas, bendrinti šiuos rezultatus, tačiau D. Ariely‘iui neramu, kad iš žinojimo, kaip finansinius reikalus tvarko draugai ir kaimynai, mažai naudos.
„Man tai kelia nerimą, nes dauguma žmonių nepakankamai taupo, – sako ekonomikos specialistas. – Jei rodome žmonėms, ką daro kiti, nebūtinai rodome jiems tinkamo elgesio pavyzdį.“
Patarimas:
Dažnai pasakokite žmonėms, kaip taupote. Taip, nemėgstame kalbėti apie pinigus, kita vertus, jauniems žmonėms paprasčiau apie juos kalbėti nei vyresniems. Kuo atviriau rodome, kaip taupome, tuo geriau tai suvokiame.
Pradžiai atsakykite į klausimą: Ar žinote, kiek pinigų jūsų artimas draugas ar tėvai kas mėnesį sumoka į pensijų fondą? O kai patys pradėsite mokėti įmokas, pasisakykite apie tai artimiems žmonėms.
2 problema – neskausmingas mokėjimas
Šiais laikais technologijų įmonės sukūrė visą ekosistemą, kurios tikslas – padėti jums lengvai, patogiai išsiskirti su savo pinigais. Užuot skaičiavus monetas ar rašius išlaidas ant lapelio, jums tereikia spustelėti klavišu ar paliesti ekraną.
„Neskausmingi mokėjimai – dar viena sritis, kurioje einame ne ta kryptimi“, – sako D. Ariely‘is.
Jis pabrėžia – kai atliekate automatizuotus mokėjimus, nepatiriate skausmingo pojūčio dėl išleidžiamų pinigų: „Mokėjimų automatizavimas – antroje vietoje esanti didelė rizika. Ypač jauniems žmonėms, kurie tuo naudojasi.“
Procesų automatizavimas – puiku. Pavyzdžiui, labai patogu automatiškai perkelti lėšas į taupomąją sąskaitą. Tačiau automatiniai mokėjimai skatina leisti daugiau pinigų, jei norite leisti mažiau, automatiniai mokėjimai netinkama alternatyva.
Patarimas:
Pasaulyje, kuriame mokėjimai vis labiau perkeliami į skaitmeninę erdvę, atrodytų neįmanoma irtis prieš srovę ir prisirišti prie „senoviškų“ mokėjimo būdų – banko kortele, čekiais ir grynaisiais. Kita vertus, norint išlikti sąmoningesniems, susilaikymas nuo automatizuotų mokėjimų neleis prarasti budrumo.
D. Ariely‘is siūlo diskretinių (mišrių) išlaidų lėšas pervesti į atskirą banko kortelę. Pinigus patartina pervedinėti ne penktadienį (kai norisi stačia galva nerti į savaitgalį), o pirmadienį.
3 problema – destruktyvios diskretinės (mišrios) išlaidos
„Išlaidos teikia džiaugsmo dabar, o taupymas teikia džiaugsmo vėliau, – aiškina D. Ariely‘is. – Jei neatliksime pakeitimo, patirsime truputį džiaugsmo dabar būsimo džiaugsmo sąskaita.“
Be abejo, žinote – kuo daugiau išleidžiate, tuo mažiau sutaupote. Tačiau ir žinojimas neapsaugo mūsų nuo destruktyvių diskretinių išlaidų.
D. Ariely‘is sako, kad viena iš priežasčių, kodėl nenorime taupyti – mes esame emociškai nesusiję su savimi ateityje. Kai taupome, jaučiamės tarsi mokėtume pinigus nepažįstamam žmogui.
Patarimas:
D. Ariely‘is pataria sudaryti savaitės, ne mėnesio biudžetą: „Paaiškėjo, kad žmonės, kuriems atlyginimas mokamas kas dvi savaites, pirmą savaitę išleidžia per daug, o antrai savaitei pinigų lieka nepakankamai.“
Specialistas pataria atrasti ryšį su savimi ateityje, atsisiųsti programėlę, kuri parodys, kaip atrodysime sendami, atsispausdinti nuotrauką ir pasidėti ją gerai matomoje vietoje. Na ir vis pažvelgti, ypač prieš priimant finansinius sprendimus.
Ir pagaliau jis pataria rasti laiko ir atlikti džiaugsmo auditą: „Visi mūsų pirkiniai daromi žvelgiant į ateitį, bet kartais patartina atsisukti atgal ir pasakyti: „Pažiūrėkim, kur klydau, kur tos vietos, kuriose tikėjausi rasti laimės, bet neradau.“
