Kaune apie tai kalbėta iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ diskusijoje „Teisingesnės ekonomikos sukūrimo link“.
Grėsmė nacionaliniam saugumui
Seimo narys Žygimantas Pavilionis kaip pavyzdį nurodė prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimą.
Esą įgyvendinus šį sandorį jungtiniam tinklui priklausys 22 proc., o „Maximai“ – 37 proc. mažmeninės prekybos rinkos. Taigi du didieji tinklai turės beveik 60 proc. rinkos.
„Sprendimas dėl tų dviejų tinklų sujungimo konkurencijos laisvės tikrai nepadidins, ją sumažins, ta prasme oligopolija mažmenoje sustiprės, kai „Iki“ susijungs su „Rimi“. Du tinklai iš esmės dominuos.
Kai kas sako, kad tai yra mirtis smulkiam ir vidutiniam verslui šioje srityje. Kai smulkus verslas miršta, atitinkamai susilpnėja vidutinė klasė, kuri pas mus dabar yra sudaro apie 10 proc. Nors normaliose šalyse tai yra ji yra 30–40 proc. Ir tai yra demokratijos pagrindas. Kai demokratijos pagrindas taip susvyruoja, ateina visokie populizmai, kurie labai greitai nušluoja Seimą“, – kalbėjo politikas.
Jis teigė kad, deja, nuo 2012 m. nelygybė nuosekliai didėja. Kainos irgi didėja.
Nelygybę esą lemia ir kainų didėjimas. Tačiau, anot jo, nėra lengva suprasti, dėl ko pas kainos mus auga dažnai ir daug daugiau, palyginti su kitomis valstybėmis. Tačiau galima apsidairyti, kaip tai sprendžiama kitose šalyse:
„Pavyzdžiui, Prancūzijoje kai kurie prekybos tinklai viešina savo antkainius procentais arba eurais. Tada žmonės gali pasirinkti, kuris tinklas yra sąžiningesnis. Paprastai pas mus 2/3 kainos yra tarpininkų ir prekybininkų. Ir ta marža gamintojui vis mažėja, atitinkamai ir atlyginimai ir t. t.
Suprantu, kad tai yra rizika, galbūt tam tikrų komercinių paslapčių atskleidimas. Bet gal atsirastų tinklas, kuris imtų demokratiškai viešinti savo antkainius, tą sąžiningumą iškeltų į priekį ir žmonės pirktų tokiame tinkle.“
Įžvelgia Kremliaus interesus
Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad daugelyje Vakarų valstybių ribojamas prekybos tinklų darbo laikas (jie neveikia sekmadieniais), be to, jie veikia užmiestyje. Esą tai suteikia daugiau erdvės veikti smulkiajam verslui.
„Ką būtų galima padaryti? Sustiprinti Konkurencijos tarybą (KT). Atsiminkime, kad jos apskritai nebuvo. Ją (įkūrėme - aut. past.) stodami į ES. O žinote, kas dabar vyksta ir apie ką man aimanuodami nuolat šneka Lietuvos banko atstovai? Jūs matėte, kaip lietuviai vertina eurą? Mes esame paskutiniai ES pagal pasitikėjimą euru, nes manome, kad euras mums sukėlė kainas. Bet iš tikrųjų nereikia Briuselio kaltinti visomis bėdomis. Pas mus yra problemos. Tiek mokestinės, tiek nepakankamos laisvės“, – komentavo politikas.
Jo teigimu, sutarus stiprinti KT ji pati galėtų inicijuoti labai rimtą analizę, ką daryti, kad konkurencija paslaugų ir prekybos rinkose būtų didesnė. Lietuvoje mobiliojo ryšio operatorių konkurencija parodė, kad ir nedidelėje rinkoje gali konkuruoti kainomis ir kokybe.
„Taip pat kodėl Lietuvos bankas negalėtų padaryti analizės dėl kainų skirtumų, kurie yra akivaizdūs ir neraminantys? Jeigu nepadarysi aiškios analizės ir nepasiūlysi būdų, kaip tą spręsti, neapykanta eurui gali grėsti, na, nesakysiu, valstybingumo pamatais...
Bet euroskepticizmo didėjimas tokiu mastu iš tikrųjų yra tendencingas. Manau, Kremlius daro viską, kad nesuprasdami tikrųjų priežasčių taip galvotume. O priežastys yra mūsų valstybės politika ir nepakankamas tokių institucijų finansavimas“, – įsitikinęs buvęs Lietuvos ambasadorius JAV.
Apie skundikus ir pilietiškumą
KT pirmininkas Šarūnas Keserauskas atkreipė dėmesį, kad „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas dar neįvykęs. Ar jie susijungs, priklausys nuo to, kaip bus vykdomos nustatytos sąlygos.
Anot jo, KT neturi galimybių ir kompetencijos prižiūrėti, kas uždirbtų daugiau ar mažiau. Institucija turi užtikrinti, kad konkurencija nebūtų iškraipoma, pvz., dėl kartelinių susitarimų. Bet turtėjimo ir skurdo problemas turėtų spręsti mokesčių sistema.
Diskusijos vedėjas Aurimas Perednis pateikė pavyzdį, kurį jam papasakojo vienas vyno tiekėjas. Esą jis susidūrė su situacija, kai vienas prekybos tinklas prižadėjo mokėti kiek daugiau, bet įvertinus lentynos mokesčius, kaina išėjo panaši. Tačiau dar buvo papildoma žodinė sąlyga – kad pigiau niekam kitam vynas nebūtų parduodamas. Paklaustas, kodėl sutiko su tokia sąlyga, vyno tiekėjas paaiškino, kad nesutikęs su tokia sąlyga prarastų galimybę prekiauti 60 proc. rinkos užimančioje sistemoje.
Š. Kesarauskas priminė, kad panašaus pažeidimo bendra apie 20 mln. Eur bauda buvo nubausta „Maxima“ ir duonos gaminių bendrovė „Mantinga“. Tačiau norint nustatyti tokius pažeidimus reikalingi įrodymai.
„Kai kalbame apie juos, yra du dalykai. Vienas dalykas, mes, kaip valstybė, turime stiprinti konkurencijos instituciją. Jei tai tokia didelė problema, kaip dauguma sako, kodėl Lietuvos valstybė jai spręsti skiria tiek mažai finansavimo? <...>
Antras dalykas, mums reikia būti pilietiškesniais. Jei dar galvosime, kad negalime ateiti į konkurencijos ar bet kurią kitą valstybės instituciją ir pasakyti, kas yra blogai, nes tai yra kažkoks skundimas, tai kol taip gyvename, tol institucijos neturės pagalbos.
Nei mes, nei kitos institucijos negali būti vieni. Neturime galių matyti, kas vyksta rinkose, jos labai sudėtingos. Mes labai priklausomi nuo tų, kurie ateina ir padeda su įrodymais. Jeigu ateitų tie tiekėjai, kurie susiduria su tokia praktika, tada galėtume dirbti. Kartais taip būna, bet tai išimtiniai atvejai. Kol kas visuomenė elgiasi kitaip“, – kalbėjo KT vadovas.
Nuskendo euro meilė, bet nieko nepadarysi?
Visoje ES atliekamos „Eurobarometro“ apklausos rezultatai, kurie buvo paskelbti spalį, patvirtina Ž. Pavilionio teiginius. Iš visų euro zonos valstybių mūsų šalyje vieninga bendrijos valiuta vertinama prasčiausiai.
Net 94 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad litą pakeitus eurui prekių ir paslaugų kainos padidėjo. Tik Latvijoje fiksuota bent kiek artimesnis rodiklis, tačiau kaimynystėje kainų didėjimą su euro įvedimu sieja kur kas mažiau – 77 proc. respondentų.
Be to, į klausimą „Geras ar blogas dalykas yra jūsų valstybei turėti eurą“ net 48 proc. lietuvių atsakė, kad blogas (geras dalykas – 36 proc.). Pagal tokio atsakymą dažnumą antroje vietoje buvo Italija (40 proc.), o štai Latvijoje taip manančių yra tik 25 proc. gyventojų.
DELFI paklausė Lietuvos banko, kodėl tiek daug lietuvių dėl didėjančių kainų kaltina eurą ir kodėl tiek daug manančių, kad ši valiuta yra blogas dalykas mūsų šaliai.
Pavyzdžiui, Vengrijoje tokia infliacija apie 2,8–3 proc., Čekijoje – apie 2,7–3 proc., Estijoje (joje euras įvestas prieš septynerius metus) – apie 3–3,3 proc., Latvijoje (irgi turi eurą) – apie 2,6–3 proc., o Lietuvoje – apie 3,3–3,5 proc. Taigi, esą egzistuoja globaliniai veiksniai, kurie veikia visų šalių infliaciją, ne tik Lietuvos.
„Taip, eurą kaltinti lengva ir patogu. Bet jo poveikis, pirmiausia dėl apvalinimo, Lietuvoje buvo juntamas pirmaisiais metais po įvedimo. Dabar gi infliaciją veikia daugiau fundamentalūs ekonominiai veiksniai: atlyginimų, žaliavų kainų kilimas, mokestiniai pokyčiai ir pan. Pvz., šiemet nemenkai augo pasaulinės maisto žaliavų (apie 12 proc.) ir naftos (apie 21 proc.) kainos, o tai tiesiogiai darė spaudimą paslaugų kainų raidai“, – nurodė ekonomistas.
Jo teigimu, akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabakui, trumpam padidintas PVM šilumos energijai, taip pat didino infliaciją. Bendra jų įtaką šiemet sudarys 0,8 procentinio punkto iš visos 3,7 proc. infliacijos.
„Bet ekonominiai veiksniai visuomet veiks kainas. Dažnai pamirštame, kad kainos kilo, ir dar smarkiau, tai pat prie lito. Pažvelkime, kaip kainų lygis (metinė infliacija) keitėsi per pastaruosius 20 metų. Matome, kad ne taip dar seniai – 2008 m. – metinė infliacija šuoliavo dviženkliais skaičiais, kai apie eurą beveik kalbos nebuvo. Tai rodo, kad kainas pirmiausia lemia minėti ekonominiai veiksniai, o ne vieno piniginio vieneto pakeitimas kitu.
Psichologiškai žmonėms būdinga nagrinėti po vieną ekonominį aspektą atskirai, nepaisant to, kad jie susiję. Ne išimtis ir infliacija, kuri iš esmės priklauso nuo skirtumo tarp atlyginimų augimo ir darbo našumo augimo“, – aiškino R. Kuodis.
Anot jo, jeigu algos auga greičiau už našumą, įmonės turi dvi galimybes: mažinti maržas arba didinti prekių kainas.
„Pramonėje paprastai algos ir našumas yra labiau koreliuoti, o našumą didinti yra lengviau dėl technologijų plėtros. Tačiau paslaugų sektoriuje didinti našumą gana sunku, kartais neįmanoma – sunku padidinti operacijų greitį medicinoje ar greičiau apkirti klientą nesumažinant kokybės. Todėl beveik visas algų kilimas paslaugų sektoriuje virsta kainų didėjimu, ką pastaruoju metu ir matėme Lietuvoje. O algos pastaruosius dvejus metus vidutiniškai didėjo keliolika procentų.
Žinoma, paprastiems žmonėms gali būti sudėtinga suprasti šias fundamentalias ekonomines tiesas, todėl ir po 10 metų, matyt, bus tokių, kurie sakys, kad 2027 m. infliaciją lėmė kadaise įvestas euras, o ne fundamentalūs ekonomikos dėsniai. Nieko čia nepadarysi“, – apibendrino ekonomistas.
