Ramiojo vandenyno Vakaruose, tarp Japonijos ir Filipinų esanti sala-valstybė pasižymi vienu mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje.
Remiantis Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) prognozėmis, Taivane 1 tūkst. gyventojų 2017 metais tenka 8,3 naujagimio. Pagal šį rodiklį šalis užima 219 vietą tarp 226 šalių. Palyginimui, Lietuvoje 1 tūkst. gyventojų tenka 9,9 naujagimio (195 vieta).
Tuo metu mirtingumas Taivane, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, vidutiniškas. Pagal 2017 metų prognozę, 2017 metais 1 tūkst. gyventojų teks 7,4 mirčių (113 vieta iš 226 šalių).
Savo ruožtu Lietuva – viena mirtingumo statistikos lyderių – užima 2 vietą su 14,6 mirčių 1 tūkst. gyventojų.
Tikėtina vyrų gyvenimo trukmė Taivane – 77,01 metų, moterų – 83,62 metų. Apskritai Taivano sveikatos rodikliai, remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) statistika, yra vieni geriausių pasaulyje.
Jaunoji karta nenori vaikų
Lee Po-changas DELFI komentavo, kad vienas pagrindinių iššūkių sveikatos sistemai Taivane – tai, kad jaunoji karta nenori turėti vaikų.
Sveikatos ir gerovės ministras nebuvo linkęs kalbėti apie mažo gimstamumo priežastis.
„Pats turiu dvi dukras, bet jos apie anūkus man nieko nesako. Raginame tuoktis ir turėti vaikų, bet tai nėra lengva“, – sakė jis.
Žemas gimstamumas pastebimas ir kitose išsivysčiusiose Pietryčių Azijos šalyse. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje ir Japonijoje šis rodiklis netgi blogesnis nei Taivane.
Kai kurie ekspertai šį reiškinį sieja su augančią moterų emancipacija.
Taivano Užsienio reikalų ministerija pastebėjo, kad Taivanas Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) lyčių lygybės indekse 2012 metais tarp 149 šalių užėmė antrąją vietą – buvo po Olandijos ir kur kas aukščiau už daugumą Azijos kaimynių.
JTO duomenimis, 61,3 proc. moterų iki 40 metų Taivane turėjo aukštąjį išsilavinimą, t.y. didesnė dalis nei tarp vyrų (57,2 proc.)
„Darbo rinkoje dalyvaujančių moterų dalis per pastarąjį 20 metų taip pat augo sparčiau nei vyrų. Dirbančiųjų moterų skaičius išaugo 45,98 proc., kai vyrų – 12,8 proc. Skirtumas tarp vyrų ir moterų gaunamų atlyginimų taip pat traukėsi – šiandien jos uždirba vidutiniškai 80 proc. vyro algos, kai prieš 20 metų šis rodiklis buvo 70 proc.
„Taivanas puoselėja demokratijos ir žmogaus teisių vertybes. Šiuo metu šalyje nebėra įstatymų, kurie kurtų lyčių nelygybę arba diskriminaciją. Nors tradicinė mąstysena nepasikeis pernakt, Taivanui virstant įvairialype ir daugiakultūre visuomene, lyčių lygybė šiandien yra norma“, – rašoma Taivano Užsienio reikalų ministerijos leidinyje.
Sistemą gyrė P. Krugmanas
Lee Po-changas teigė, kad Taivano sveikatos draudimo sistema grįsta tuo, kad turtingieji subsidijuoja vargšus, o sveiki subsidijuoja ligonius.
„Visi gauna vienodas paslaugas, – sakė jis. – Kol kas sistema veikia gerai, bet būtina, kad joje dalyvautų visi, tada ir įmokos nebus labai didelės.“
Ministerijos duomenimis, šiuo metu sistemoje dalyvauja 99,9 proc. Taivano gyventojų.
Pagrindinis sistemos finansavimo šaltinis yra įmokos, tačiau prisideda ir pajamos iš loterijų, tabako akcizų.
Privačiame sektoriuje dirbančiųjų įmokos pasiskirsto taip: 30 proc. sumoka pats gyventojas, 60 proc. – darbdavys, 10 proc. – vyriausybė. Valstybės sektoriuje – 30 proc. sumoka gyventojas, 70 proc. – darbdavys.
Tuo metu dirbantys savarankiškai susimoka visus 100 proc. Ūkininkai ir žvejai: 30 proc. – patys, 70 proc. – vyriausybė. Karininkų, kalinių, vargšų ir karo veteranų įmokas 100 proc. padengia vyriausybė.
„Sistema padengia ligonio gydymo išlaidas, receptinius vaistus, odontologo paslaugas, tradicinę kinų mediciną ir kt.“, – pasakojo Lee Po-changas.
Kaip pavyzdį Jungtinėms Valstijoms Taivano sveikatos apsaugos sistemą prieš kurį laiką yra rodęs ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas.
„1995 metais mažiau nei 60 proc. Taivano gyventojų turėjo sveikatos draudimą, o 2001 metais jų buvo jau 97 proc. Tačiau didžiulis išsiplėtimas buvo beveik nemokamas: bendras išlaidų sveikatos apsaugai augimas buvo niekinis, ypač atsižvelgiant į didėjantį gyventojų skaičių ir pajamas“, – savo skiltyje „The New York Times“ rašė jis.
Lietuvoje sveikatos priežiūra finansuojama privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
Didžiąją dalį šio biudžeto pajamų sudaro draudėjų ir apdraustųjų mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos (daugiau kaip 60 proc.); antrą vietą pajamose (daugiau kaip 30 proc.) užima valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai, kurių didžiąją dalį sudaro įmokos, mokamos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis.
Statistikos departamento duomenimis einamosios sveikatos priežiūros išlaidos Lietuvoje pastaraisiais metais augo. 2016 metais sudarė 2,6 mlrd. eurų ir buvo 156 mln. eurų arba 6,4 proc. didesnės nei 2015 metais.
Vieno šalies gyventojo sveikatos priežiūrai 2016 metais vidutiniškai buvo išleista 899,4 euro, tai 65 euro (7,8 proc.) daugiau nei 2015 metais ir 126,8 euro (16,4 proc.) daugiau nei 2014 metais, skelbia Statistikos departamentas.
