Per konferenciją „Teisingesnės ekonomikos sukūrimo link“ „Google“ atstovas ryšiams su Centrinės ir Rytų Europos Vyriausybėmis Tomas Gulbinas atkreipė dėmesį, kad dabartinis technologinės pažangos greitis yra toks, kokio dar nebuvo istorijoje.
„Prieš porą tūkstantmečių žmonės pragyvendavo šimtmečius be jokio technologinio proveržio, nuo XVIII amžiaus maždaug kas antra karta patirdavo didžiulį sukrečiantį arba visiškai pakeičiantį gyvenimo būdą proveržį, XX amžiuje – praktiškai kiekvienoje kartoje buvo stiprūs progreso šuoliai, o dabar – nuo personalinio kompiuterio atsiradimo, interneto, mobilaus, išmaniojo telefono praėjome per vieną kartą. Metų diapozonas, kuris skiria labai svarbius technologinius šuolius vis trumpėja“, - konstatavo T. Gulbinas.
Jis savo kalboje atkreipė dėmesį į „McKinsey" tyrimų kompanijos devyniose labiausiai skaitmenizuotose Europos Sąjungos šalyse atliktą studiją apie būsimus darbus. Apžvelgdamas studiją „Google“ atstovas konstatavo, kad vis daugiau darbų galės būti automatizuota.
Tačiau šioje studijoje taip pat yra išskirta, kokių įgūdžių turės įgyti būsimi darbuotojai, kad galėtų konkuruoti darbo rinkoje. Išskirtos keturios sritys, kur 2030 metais yra prognozuotina, kad bus didžiausia paklausa.
„Tai yra technologiniai įgūdžiai – programavimas, kognityviniai – problemų sprendimas, kur technologijos dar nepasiekė žmogiškojo smegenų lankstumo, tai bus tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, ko technologijos pasiekti kol kas negali, ir vadyba“, - sakė T. Gulbinas.
Pasak jo, prognozuojama, kad šitas blokas įgūdžių ir su jais susijusių darbų sudarys maždaug 50 proc. darbo rinkoje esančių darbo vietų.
„Tai yra gana žymus pokytis, nes šiuo metu tai sudaro 37 proc. labai išsivysčiusiose skaitmenine prasme valstybėse“, - atkreipė dėmesį T. Gulbinas.
„Google“ atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad ne mažiau, kaip pusė darbo vietų reikalaus žymių skaitmeninių įgūdžių.
„Tikrai „Google“ nežino, kokia ta ateitis bus, bet yra sričių, kur kompanija investuoja, nes mano, kad tai sukurs ateities ekonomiką, ir viena iš tų sričių yra dirbtinis intelektas. Diskusijoje apie dirbtinį intelektą yra daug nerimo, ir mes suprantame, kad yra aspektų, kurie kelia didesnį ar mažesnį susirūpinimą visose srityse“, - sakė T. Gulbinas.
Taip pat ir kuria darbo vietas
Kalbėdamas apie nerimą, kad naujos technologijos mažina darbo vietų skaičių, „Google“ atstovas atkreipė dėmesį, kad jos taip pat jų ir sukuria.
„Pavyzdžiui, prieš keletą metų ar girdėjome tokių profesijų, kaip skaitmeninio marketingo specialistas arba debesų inžinerijos programuotojas? Tokių darbo vietų išvis nebuvo“, - sakė T. Gulbinas.
Remdamasis „McKinsey" studijos duomenimis, jis atkreipė dėmesį, kad grynasis darbo vietų prieaugis dėl technologijų per laikotarpį nuo 1990 iki 2016 metų buvo teigiamas, nepaisant to, kad dėl automatizavimo ir technologijų kiekvienais metais dalis darbo vietų išnykdavo. Prieaugis yra maždaug po 80 tūkst. darbo vietų per metus.
„Google“ atstovas teigė, kad Lietuva, kuri per paskutinius 27 metus gyveno nuolatinių pokyčių laikais, turi pasirengti žengti dar vieną žingsnį – pasiruošti naujai technologinei revoliucijai ir ją priimti.
„Tą reikia daryti, nes kitaip Lietuva krenta į vidutinių pajamų spąstus, ir iš to išlipti labai sunku. Yra keletas šalių, kurios išlipo, bet labai drąsiais žingsniais – daugiausiai pietryčių Azijoje, kaip Pietų Korėja, Singapūras. Tai yra geri pavyzdžiai, kur labai drąsiai buvo imtasi technologinių sprendimų“, - sakė T. Gulbinas.
Lietuvai gresia pakliūti į spąstus
Apie pavojų Lietuvai įkliūti į vidutinių pajamų spąstus kalbėjo ir buvęs premjeras, parlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius.
„Ne vienas ekonomistas Lietuvoje įvardija tai, kad mes esame ant ribos arba jau esame pakliuvę į tai, kas yra vadinama vidutinių pajamų spąstais. Tai reiškia, kad darbo jėgos kaštų augimas yra didesnis nei produktyvumo augimas. Mes pradedame prarasti konkurencinius pranašumus, kuriuos lig šiol turėjome, kai įsiliejome būdami ne tokia turtinga ekonomika į labai turtingą bendrą Europos rinką“, - sakė A. Kubilius.
Politikas atkreipė dėmesį, kad vienintelė šalis, kuri šių spąstų išvengė yra Airija, ir, pasak jo, iš jos reikėtų mokytis.
„Ji padarė labai gilią ekonomikos modernizaciją, pastumdama savo ekonomiką aukštųjų technologijų ekonomikos link. Ji išskyrė keletą sričių, į kurias investavo visus savo turimus resursus. Mes irgi tą patį turime daryti“, - sakė A. Kubilius.
Antra sritis, kur, pasak parlamentaro, reikėtų dėti pastangas, kad „provincija neliktų skurdi ir emigruojanti“.
„Čia nėra stebuklingų receptų, reikia labai aiškiai pasakyti, kad vystysime esamus regioninius pramonės centrus (jų yra apie 10), ten stengsimės pritraukti paprastos gamybos investicijas, bet tam reikia, kad ten būtų ir kvalifikuotos darbo jėgos“, - sakė A. Kubilius.
Abiem sritims, pasak politiko, svarbu turėti gerą švietimo sistemą. Jo idėja yra tokia, kad Lietuva turėtų du pasaulinio lygmens universitetus, vieną - Vilniuje, kitą – Kaune.
„Tam yra visos galimybės, bet tam reikia sutelkti resursus į šituos universitetus, o tai ne taip paprasta daryti, nes visi kiti labai skųsis ir verks“, - sakė A. Kubilius.
Taip pat, pasak politiko, reikia rūpintis ir viduriniu išsilavinimu, ir profesiniu ugdymu, nes „be šitų dviejų dalių nebus nei gerų universitetų, nei regionų plėtros, nei aukštųjų technologijų pramonės“.
„Čia reikia pasimokyti iš suomių, iš kurių jau pasimokė ir estai. Ir estai dabar turi geriausią vidurinio išsilavinimo sistemą Europoje. Turime pasukti ten, ką padarė suomiai prieš gerus trisdešimt metų – labiau individualizuoto ugdymo link. Jeigu tai padarė suomiai, ir nukopijavo estai, tai reiškia galime ir mes tai padaryti, pats laikas tą padaryti“, - sakė A. Kubilius.
Vienas pagrindinių konferencijos organizatorių - Seimo narys, TS-LKD frakcijos narys Žygimantas Pavilionis.
