LIPFA taip pat teigė, kad tai galimai pažeistų Konstitucinio teismo sprendimą ir galimai kiltų problemų dėl kompensavimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad pensijų reforma būtina, nes vidutinės pensijos nepakanka oriai senatvei, o II pakopos ir „Sodros“ santykis yra neteisingas ir turi būti sprendžiamas. Pavyzdžiui, jei „Sodra“ nepervedinėtų pinigų į privačius kaupiamuosius fondus, o darbuotojai ir darbdaviai tą darytų papildomai.

LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys teigė, kad neįvertintos teisinės aplinkybės: „Pokyčiai planuojami pilnai neįvertinus 2012 m. Konstitucinio teismo (KT) sprendimo dėl kompensavimo, kai po krizės buvo sumažintos pensijų įmokos.

Tada buvo kreiptasi į KT ir jis priėmė sprendimą, kad pensijos yra nuosavybė ir kad tai, kas buvo sumažinta, privaloma kompensuoti. Taigi neįvertintos teisinės aplinkybės. Šiuo metu spekuliuojama iš ministro pusės, tačiau ar ministerijos teisininkai, tiek Seimo, tiek Teisingumo ministerijos teisininkai atliko analizę. Bijau, kad ne.“
Šarūnas Ruzgys

„Ko mes pasigendame – detalus ekonominio ir teisinio pokyčio vertinimo. Jeigu vyriausybė nuspręstų dabar keisti žaidimo taisykles, reikia teisininkų vertinimo, bet matome, kad KT sprendimas būtų pažeistas“, – sakė LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis.

Š. Ruzgys teigė, kad apskritai L. Kukuraičio teiginiai yra dviprasmiški ir juose yra daug netiesos.

Pavyzdžiui, kad dviem trečdaliams neapsimoka kaupti privačiai.

„Kalbama, kad išeinantys į pensiją praranda daugiau, nei papildomai gauna iš privačių pensijų fondų. Mes su tuo nesutinkame, įvairūs skaičiavimai rodo, kad kaip tik žmonės sukaupia daugiau.

Ką reiškia, kai turima omenyje, kad neapsimoka, – kada žmonės nesukaupia anuitetui, kuris šiuo metu siekia 13 tūkst. ribą. Iki tos ribos žmogus gauna į sąskaitą pinigus vienkartine išmoka, ir mes nesutinkame, kad jei gauna vienkartinę išmoką, jam neapsimoka“, – sakė jis.

Jo teigimu, vidutinė tokia išmoka siekia apie 2000–3000 eurų, ir tuo pensininkai yra labai patenkinti.

Š. Ruzgys sako, 2+2+2 principu viso kaupia apie 50 proc. pensijos sistemos dalyvių ir kad tik 160 tūkst. žmonių, t. y. 12 proc. visų pensijų sistemos dalyvių, kaupiančių šiuo principu, kritikuojamu ministro, nesukaups anuiteto.

„Tai tikroji problema yra čia, nes jie yra galimai vyresnio amžiaus žmonės, kurie tos ribos tiesiog nespės pasiekti, arba jų alga yra maža. Taigi šlubuoja tik koja, bet ruošiamasi operuoti širdį“, – teigė jis.

Jis pateikė ekonomisto T. Medaiskio paskaičiavimus vidutinį atlyginimą uždirbančio žmogaus, 2004-2018 m., kaupusio pensijai 2+2+2 principu. Jo „Sodros“ pensija turėtų sumažėti 14,5 euro per mėnesį, tačiau iš kaupimo jis turėtų gauti 22-26 eurais daugiau.

Be to, anot Š. Ruzgio, „Sodros“ išlaidos į pensijų fondus sudaro maždaug 5 proc. visų „Sodros“ išlaidų, taigi tai nėra reikšmingas procentas.

„To atsisakius, vienkartinis pensijų padidėjimas būtų 20 eurų, pabrėžiu, vienkartinis. Tai yra šioks toks padidėjimas, bet mažų pensijos problemos tai neišspręstų“, – sakė jis.

Jis taip pat nesutiko su ministro teiginiais, kad dabartinė sistema supriešina dabartinius ir būsimus pensininkus.

„Statistikos departamento duomenimis, 25 proc. 65 m. ir vyresnių atsiduria skurdo rizikos lygyje, kai jame taip pat atsiduria 23 proc. šeimų su vaikais. Kodėl vieni rūpi labiau?“, – klausė jis.

Taip pat jis teigė, kad valdžia nori parodyti, kad II pakopų pensijų fondai veikia blogai, tačiau, anot Š. Ruzgio, vidutinė grąža, iškaitant ir krizinius metus, yra 4,9 proc., taigi ji vis tiek yra.

Į priekaištus, kad tokie argumentai yra parankūs tik pensijų fondams, Š. Ruzgys atsakė tokiu teiginiu: „Bet tai yra matematika. Paprasčiausi matematiniai paskaičiavimai.“

Jis taip pat teigė, kad L. Kukuraičio teiginys, kad pertvarkų tikslas pasiekti, kad žmonės savarankiškai kauptų daugiau, neįtikina.

„Akivaizdu, kad pateiktų siūlymų užuominos lemia tai, kad didžioji dalis žmonių turėtų dar daugiau prisidėti, o valstybė prisidėti dar mažiau“, – sakė jis.

Anot LIPFA, valdžia turėtų primygtinai klausti 2+0+0 modelį pasirinkusius žmones, ar jie tikrai nenorėtų papildomai prisidėti.

Taip pat, situaciją pagerinti galėtų anuiteto dydžio ribos mažinimas, pavyzdžiui, Estijoje ji yra 8 800 eurų.

LIPFA teigia, kad pensininkų situaciją pagerintų ir periodinių mokėjimų sistemos diegimas – t. y. anuitetų nesukaupusiems turėtų būti pasiūlyta periodinių išmokų alternatyva.

„Trečia, galėtų būti investuojama didesnė pensijų fonduose kaupiamų pinigų suma. Be to, reikia tobulinti pensijų kaupimo sistemą, vadovaujantis gyvenimo ciklo fondų principais ir užtikrinti stabilumą“, – sakė Š. Ruzgys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (593)