FIV vienam asmeniui dešimtyje ES valstybių viršijo regiono vidurkį. Didžiausias FIV vienam gyventojui ES buvo užfiksuotas Liuksemburge - jis viršijo ES vidurkį 32 proc. Vokietija, Austrija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Danija, Belgija, Prancūzija, Nyderlandai ir Švedija vidurkį lenkė 10-20 proc.
Trylikoje ES valstybių narių FIV vienam asmeniui registruotas lygis siekė tarp ES vidurkio ir 30 proc. žemesnio už regiono vidurkį. Italijoje, Airijoje ir Kipre minėtas lygis buvo 10 proc. ar mažiau žemesnis už ES vidurkį. Ispanijoje, Lietuvoje, Portugalijoje ir Maltoje jis sudarė 10-20 proc. žemiau vidurkio. Savo ruožtu, Čekijai, Graikijai, Slovėnijai, Slovakijai, Lenkijai ir Estijai iki vidurkio trūko 20-25 proc.
Penkios valstybės nuo FIV vidurkio atsiliko per 30 proc. Estija, Latvija, Vengrija ir Rumunija nuo vidurkio atsiliko 30-40 proc. Kroatija ir Bulgarija nuo FIV vidurkio atsiliko daugiau nei 40 proc.
Per pastaruosius trejus metus FIV vienam asmeniui ir ES vidurkio santykis išliko palyginti stabilus daugumoje valstybių. Tačiau ryškus atotrūkis fiksuotas Rumunijoje (61 proc. ES vidurkio 2016 metais, palyginti su 56 proc. 2014 metais), Lietuvoje (85 proc. ir 81 proc.) ir Estijoje (72 ir 69 proc.). Priešingai, žymus sumažėjimas registruotas Liuksemburge (132 proc. 2016 metais ir 138 proc. 2014 m.), taip pat Austrijoje (119 proc. ir 122 proc.), Belgijoje (112 proc. ir 115 proc.) ir Graikijoje (77 proc. ir 80 proc.).
2016 metais BVP vienam gyventojui, anot „Eurostat“, labai ryškiai skyrėsi tarp atskirų ES valstybių. Praėjusiais metais PGS išreikštas BVP svyravo nuo 49 proc. ES vidurkio Bulgarijoje iki 258 proc. ES vidurkio Liuksemburge.
