Pasak specialistų ir teisėsaugos institucijų darbuotojų, pastaraisiais mėnesiais Šiaurės Korėja galėjo pasijusti it bitkoinų kasyklose – reikalavo jų kaip išpirkų arba kone atvirai vogė skaitmeninę valiutą, rašoma svetainėje money.cnn.com.
„Tikra tiesa, kad Šiaurės Korėja jau atakavo virtualiąsias valiutų biržas, – sakė valstybinės Pietų Korėjos organizacijos „Korea Internet and Security Agency“ direktorius Lee Dong Geunas. – Kokią sumą Šiaurės Korėja lig šiol sugebėjo pavogti, deja, nežinome. Aišku tik tiek, kad policija patvirtino informaciją apie režimui tarnaujančių programišių bandymus įsilaužti į serverių sistemas.“
Dar šią vasarą Šiaurės Korėjos programišiai buvo nusitaikę į keturias skirtingas biržas, Pietų Korėjoje prekiaujančias bitkoinais ir kita skaitmenine valiuta. Jie, pasak policijos pareigūnų, išsiuntinėjo darbuotojams kenkėjiškus el. laiškus.
Bitkoinai – tai tam tikro tipo kompiuterių serveriuose kotiruojama kriptovaliuta. Virtualiosios monetos „kalamos“ pasitelkus sudėtingus algoritmus, o tada įrašomos į skaitmeninę didžiąją knygą.
Specialistai sako nežinantys, kiek tiksliai bitkoinų ir kitos kriptovaliutos Šiaurės Korėjai pavyko sukaupti.
„Logiška svarstyti apie apčiuopiamą sumą, kuri šiuo metu sparčiai didėja“, – sakė Bryce‘as Bolandas, kibernetinio saugumo įmonės „FireEye“ technologijų specialistas.
Ekspertai teigia, kad atakos veikiausiai nesiliauja, nes bitkoinų kaina sparčiai kyla. Metų pradžioje ji nesiekė nė tūkstančio JAV dolerių (850 eurų), bet nuo to laiko daugiau nei 1,5 tūkst. procentų pakilo ir peržengė 17 tūkst. JAV dolerių (14,5 tūkst. eurų) ribą.
Bitkoinais Šiaurės Korėja susiviliojo ne tik dėl galimybės neįtikėtinai praturtėti.
Juk skaitmeninė valiuta nėra kontroliuojama nei vyriausybių, nei bankų, o dabar, kai JAV deda vis daugiau pastangų, kad branduolinių ginklų kūrimo programą vykdanti šalis netektų galimybės naudotis tarptautine finansų sistema, ši aplinkybė Šiaurės Korėjai tapo ypač patraukli.
Dėl galimybės išsaugoti anonimiškumą šia valiuta anksčiau dažnai naudodavosi nusikaltėliai. Bitkoinas nėra pririštas prie jokio centrinio banko ir mokėjimus galima atlikti anonimiškai, be jokio bankų tarpininkavimo.
Taigi, Šiaurės Korėjai gali būti palyginti nesunku atlikti konvertavimo į pinigus, kuriais disponuoti daug paprasčiau, operacijas.
Bitkoinai dažnai laikomi internetinių valiutų biržų sąskaitose, tačiau, pasak B. Bolando, programišiai gali nesunkiai paversti juos kokia nors mažiau populiaria kriptovaliuta, perkelti į kitas biržas ir galop pasiimti kokia nors tradicine valiuta, pavyzdžiui, doleriais.
„Tokias operacijas jie gali atlikti labai greitai, nepalikdami jokios galimybės susekti pinigų srautų“, – sakė B. Bolandas.
Šiaurės Korėja ne kartą neigė kaltinimus dėl įsitraukimo į tarptautiniu mastu veikiančių programišių atakas, tačiau savo susidomėjimo bitkoinais ir kitomis kriptovaliutomis taip pat nesistengė nuslėpti.
Praeitą mėnesį Pchenjano Mokslo ir technologijų universitete buvo reklamuojama paskaita, kurią skaitė Šiaurės Korėjoje viešėjęs bitkoinų platformų specialistas, turėjęs paaiškinti studentams, kokia technologija pagrįstos operacijos skaitmenine valiuta.
„Buvo užduota daug puikių klausimų iš techninės srities, domėtasi vidiniais bitkoinų veikimo mechanizmais, su jais susijusia rizika, taip pat saugumą užtikrinančiomis priemonėmis“, – teigiama universiteto pranešime.
B. Bolandas patikino, kad Šiaurės Korėjoje, „FireEye“ ekspertų manymu, ugdomas visas būrys specialistų, kurie puikiai išmanys bitkoinų veikimo technologijas ir savo žiniomis pasitarnaus plečiant šiuo metu vykdomų operacijų mastą.
Gali būti, kad ateityje sulauksime ir daugiau atakų, nukreiptų į biržas bei kitus kriptovaliutų telkinius.
