Už projektą balsavo 84 Seimo nariai, 29 buvo prieš, o 15 susilaikė.

Pristatydamas patobulintą įstatymo variantą, finansų ministras Vilius Šapoka kartojo kad jame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, sveikatos apsaugos stiprinimui, verslumui ir investicijų skatinimui ir savivaldybių finansiniam savarankiškumui.

„Svarbus faktas – tai pirmas nedeficitinis biudžetas po nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat svarbus faktas, kad socialinei atskirčiai mažinti skiriama papildomai daugiau nei 600 mln. Eur. Ir tai biudžetas, kuriuo 2018 m. Lietuva pirmą kartą įvykdys įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto“, – kalbėjo ministras.

Sprendžiant iš vėliau pasisakiusio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno kalbos, minėdamas „perteklinį“ biudžetą, V. Šapoka turi galvoje ne valstybės biudžetą, o viso šalies viešojo sektoriaus biudžetus (savivaldybių, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo ir kt.).

Tiesa, pačiame 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyta, kad išlaidų bus daugiau nei pajamų.

Iš viso kitų metų valstybės biudžete numatyta 9,071 mlrd. Eur pajamų (iš jų 2,3 mlrd. Eur ES ir kt. parama). Planuojamos kitų metų biudžeto išlaidos – 9,558 mlrd. Eur. Taigi, numatoma, kad kitų metų biudžeto deficitas bus 487,6 mln. Eur.

Prieš galutinį balsavimą už biudžeto projektą, Seimo nariai sprendė, pritarti ar atmesti Vyriausybės išvadas dėl jų pačių per pastarąją savaitę pateiktų papildomų pasiūlymų.

Pirmadienį ministrų kabinetas daugelį jų atmetė. Pagal Seimo statutą buvo reikalingas bent 71 palaikantis balsas, idant tokios Vyriausybės išvados būtų atmestos. Vis dėlto tiek balsų nesurinko beveik nė vienas parlamentarų pasiūlymas.

Paraginus premjerui Sauliui Skverneliui, išimtis buvo padaryta Seimo narių Irenos Degutienės, Rimos Baškienės ir Manto Adomėno pasiūlymui papildomus 70 tūkst. Eur skirti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai Terminų banko valdymo ir tvarkymo funkcijoms įgyvendinti.

Vyriausybei neprieštaraujant Seimas pritarė ir Vytauto Bako pasiūlymui perskirstyti asignavimus Valstybės saugumo departamentui – 1,309 mln. Eur sumažinti išlaidas investicijoms ir tokią sumą skirti institucijos darbo užmokesčiui.

Kaip visada prieš balsuojant už visą biudžeto įstatymo projektą parlamentarai turėjo galimybę paaiškinti savo argumentus dėl būsimo balsavimo.

Kęstutis Glaveckas ir Mantas Adomėnas prieštaravo biudžeto projektui. Pastarojo įsitikinimu, yra nukreiptas prieš akademinį jaunimą ir už tolimesnę emigraciją.

Irena Šiaulienė biudžetą pavadino „sėkmės istorija šiais metais“, tačiau apgailestavo, kad lūkesčiai būna didesni, nei sėkmė.

„Gerovės valstybės auksu niekas nežadėjo. Bet pirmą kartą turint perteklinį biudžetą labiausiai stengtasi atliepti skurdžiausios visuomenės dalies lūkesčius ir biudžete tai atsispindi“, – kalbėjo politikė ir vardijo, kokios išmokos didinamos kitąmet.

Jonas Dagys su tuo nesutiko. Jam šis biudžetas primena gaisro gesinimą su šaukšteliu. Pvz., nors numatytos universalios išmokos vaikams, tačiau kartu naikinama mokesčio lengvata tėvams.

Rita Tamašunienė apgailestavo, kad premjeras Saulius Skvernelis nėra Kalėdų senelis, bet teigė balsuosianti už projektą:

„Pati opiausia problema yra skurdo mažinimas. Biudžetu bandyta tai daryti. Pasirinkta kryptis didinti gimstamumą, skatinti turėti vaiku. Frakcijos nuomone, tai per maža suma ir ji neduos efekto 2018 m., bet tikimės, kad išmokos didės kitus metus.“

Mykolas Majauskas svarstė, kad valdžios reikalas nėra tik dalinti pinigų pyragą. Jo nuomone, daugelyje sričių (pvz., investicijų, sveikatos apsaugos, ES lėšų panaudojimą ir kt.) proveržio nėra:„Valdžios keičiasi, dirba profesionalų vyriausybė, bet gyvenimas lieka toks, koks buvo iki šiol.“

Petras Gražulis apeliavo į prezidentės pasisakymus, kad nauja valdžia reformų nevykdo. Seimo nario įsitikinimu, jei ne konservatorių politika, vykdyta prieš 10 metų, dabartinis biudžetas turėtų 600 mln. Eur perteklių.

„Manau, padarytos milžiniškos klaidos. Už jas moka ne tik buvusi, bet ir esama Vyriausybė“, – kalbėjo jis ir pridūrė esąs įsitikinęs, kad premjeras ir valdančioji koalicija norėtų atlyginimus padidinti dvigubai.

Juozas Olekas apgailestavo, kad švietimui, sveikatos apsaugai, kitoms sritims skiriama per maža ūkio prieaugio dalis. Esą šis biudžetas neatliepia lūkesčių.

Be valdančiosios koalicijos, kurią sudaro Valstiečių ir žaliųjų, taip pat Socialdemokratų darbo frakcija, biudžeto projektui pritarė 4 „Tvarkos ir teisingumo“, 3 Liberalų sąjūdžio, visi 8 Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nariai, taip pat 2 mišrios Seimo narių grupės atstovai ir 1 jokiai frakcijai nepriklausantis parlamentaras.

Valstybės biudžetą ir jį lydinčius įstatymus dar turės pasirašyti prezidentė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (188)