„Pasirodo, padariau didžiulę klaidą, kad dirbau. Jei būčiau iš viso nedirbusi, būčiau drausta valstybės lėšomis ir į darbo stažą būtų įskaičiuota visa darbo diena, o ne tik ta viena valanda, kai dirbdavau“, - tapusi įstatymų įkaite jaučiasi G. Narmontienė.
Moteriai pikčiausia dėl to, kad mūsų šalyje valstybinės institucijos nesivargina žmonėms suteikti reikiamos informacijos, kaip geriau pasielgti. Ją iš specialistų moteris sakė išgirdusi gerokai per vėlai.
„Dirbau visą parą“
54 metų moteris pasakojo dirbanti nuo 1980-ųjų, tad realiai jau galėtų turėti sukaupusi 37 metų darbo stažą. Deja.
1994 metais gimusiam Genovaitės sūnui Arnui buvo diagnozuota širdies yda, išsivystė cerebrinis paralyžius.
„Mano vaikas nekalbėjo, nevaikščiojo, tik šypsojosi ir verkė. Ir taip 22 gyvenimo metus. Jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Tad realiai visus tuos metus dirbdavau visą parą be poilsio dienų. Su vyru išsiskyrėme, tad sūnų auginau viena. Reikėjo pinigų, tad stengiausi bent šiek tiek dirbti valytoja, nors po valandą per dieną", - pradėjo pasakoti G. Narmontienė.
Šių metų pradžioje Arno gyvybė užgeso.
„Po sūnaus mirties nuėjau į „Sodrą“ ir išgirdau, kad man per tuos metus darbo stažas nebuvo skaičiuojamas, nes aš dirbau ir turėjau draudžiamųjų pajamų. Specialistė tuomet tiesiai šviesiai pasakė, kad man būtų buvę naudingiau, jei būčiau nedirbusi. Bet kur jie buvo anksčiau?“ - stebėjosi klaipėdietė.
Moteris pasakojo, kad per tuos 22 metus, kol slaugė neįgalų sūnų, jį kone kasmet lankydavosi „Sodros“ Klaipėdos skyriuje, nes jai buvę svarbu, koks jos sukauptas darbo stažas, kada išeis į pensiją ir t. t.
„Darbuotojams visada pabrėždavau, kad auginu specialiųjų poreikių turintį neįgalų vaiką. Visada išgirsdavau tą patį atsakymą: „Jums dar toli pensija, dirbkite ir nesukite sau galvos.“ Kadangi tai buvo žodiniai pokalbiai, aš dabar niekam negaliu įrodyti, kad iš „Sodros“ darbuotojų gaudavau tokį patarimą. Gyveni ir mokaisi. Dabar žinau, kad su visais specialistais reikia bendrauti tik raštu. Man pikta, kad mane taip apgavo. Juk aš ne į vaikų darželį kreipiausi, o į įstaigą, kuri žino įstatymus, seka, kada jie keičiasi. Todėl buvau rami visus tuos 22 metus, įsivaizdavau, kad kaupiu darbo stažą, bet... Valytoja dirbdavau po kelias valandas, mano pajamos buvo labai mažos, tad ir stažas juokingas. Jaučiuosi apgauta ir nuskriausta“, - atsiduso G. Narmontienė.
Jos žiniomis, per vienerius metus, kai ji dirbdavo valytoja, jai susikaupdavo maždaug tik 1 mėn. 18 d. darbo stažas.
„Įsivaizduojate, kiek aš praradau. Realiai iki pensijos man dabar jau nėra jokių šansų sukaupti reikiamo stažo, tad atitinkamai kentės mano pensija. Be to, ir sveikata jau šlubuoja“, - guodžiasi 54 metų moteris.
Nauja tvarka - per vėlai
Paradoksas, bet kaip tik nuo šių metų sausio įsigaliojo nauja tvarka ir dabar neįgalius vaikus prižiūrintys tėvai ar globėjai gali nevaržomai dirbti, o valstybės lėšomis padengiama trūkstama įmokų dalis, kad žmogus sukauptų pilnų metų stažą.
„Ši nauja tvarka man galiojo vos keturias dienas, nes sausio 5-ąją mano Arnukas užgeso“, - atsiduso moteris.
G. Narmontienės žiniomis, ji ne vienintelė šitaip nukentėjusi, mat pažįsta ir daugiau moterų, kurios lygiai taip pat slaugydamos neįgalius vaikus dar ir dirbo.
„Gerai, kad dabar priimtas naujas įstatymas. Bet kodėl tik dabar? Juk Lietuva jau tiek daug metų nepriklausoma. Galų gale man pikta ne tiek dėl pačios tvarkos, kiek dėl informacijos stokos. Kodėl niekas man negalėjo visko paaiškinti? „Sodra“ dabar man aiškina, kad teisiškai viskas yra gerai, o kad aš nežinojau - esą mano problemos. Suprantu, kad jau šaukštai po pietų, bet vis tiek noriu informuoti šalies prezidentę, kaip skriaudžiami Lietuvos piliečiai“, - laišką prezidentei Daliai Grybauskaitei ruošėsi rašyti Genovaitė.
Sukaupė 16 metų
Moteriai pateiktuose „Sodros“ Klaipėdos skyriaus atsakymuose matyti, kad per tą laiką, kol Genovaitė augino neįgalų sūnų, įstatymai keitėsi ne kartą.
Aiškinama, kad asmenys, slaugantys visiškos negalios asmenis valstybiniu socialiniu draudimu valstybės lėšomis pradėti drausti tik nuo 2000 metų. Tačiau tik tuo atveju, jei per slaugomąjį laikotarpį žmogus neturėjo draudžiamųjų pajamų, paprasčiau tariant, nedirbo jokio darbo.
„Sodra“ G. Narmontienę informavo, kad nuo 1994-ųjų iki šių metų rugsėjo 1 dienos ji yra sukaupusi per 16,2 m. stažo, iš kurio - per 13 metų stažo įgijo dirbdama pagal darbo sutartį ir per 2,2 m. - dirbdama savarankiškai.
„Atsakydami dėl konsultavimo Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje, paaiškiname, kad Fondo valdybos teritoriniuose skyriuose informacija valstybinio socialinio draudimo klausimais teikiama vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Kadangi teritoriniuose skyriuose pokalbiai su klientais nėra įrašomi, todėl nei paneigti, nei patvirtinti Jūsų teiginių dėl konsultavimo nėra galimybės. Norime jus patikinti, kad skiriame ypatingą dėmesį kokybiškai aptarnauti ir konsultuoti klientus“, - rašoma „Sodros“ atsakyme klaipėdietei.
Kas laukia?
„Sodros“ duomenimis, kiekvienais metais ketvirtadalis į pensiją išeinančių žmonių neturi sukaupę būtinojo 30 metų stažo, o iš viso tokių pensininkų yra daugiau kaip 51 tūkst. Jų vidutinis stažas - 22,5 metų.
Nesukaupę būtinojo stažo, kuris šiuo metu yra 30 metų, gauna 158,8 euro vidutinę senatvės pensiją. Jiems pensija yra mažesnė: tiek jos pagrindinė, tiek papildoma dalys; jie negauna ir priedo už stažo metus. Tuo tarpu žmonių, turinčių 30 metų ir ilgesnį stažą, vidutinė senatvės pensija yra beveik dvigubai didesnė - 287,3 euro.
Primenama, kad daugelis žmonių vis dar neteisingai skaičiuoja darbo stažą. Kai kurie vis dar klaidingai įsivaizduoja, kad padirbus vienerius metus automatiškai sukaupiamas vienerių metų darbo stažas. Tačiau iš tikrųjų pagrindinis stažas tiesiogiai yra susijęs su pajamomis, o ne išdirbtu laiku. Vieneri stažo metai - tai 12 oficialiai uždirbtų šalies minimalių atlyginimų (MMA) per metus. Jei žmogus uždirba mažiau, nes dirba ne visą darbo dieną arba dalį algos iš darbdavio gauna „vokelyje“, pilnų metų stažo jis, deja, nesukaups.
Tokia tvarka, kai stažas pensijai skaičiuojamas pagal gautas pajamas ir nuo jų sumokėtas įmokas, Lietuvoje galioja jau per 20 metų.
Tam, kad Lietuvoje žmogus iš viso gautų pensiją iš „Sodros“, reikia būti sukaupus bent 15 metų stažo.
Beje, praėjusiais metais Seimas penkeriais metais, iki 35 metų, padidino būtinąjį stažą senatvės pensijai gauti. Pagal priimtą įstatymą, senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. bus 65 metai, o būtinasis stažas senatvės pensijai - 35 metai. Būtinasis stažas senatvės pensijai gauti bus didinamas palaipsniui. Nuo 2018 m. jis bus pradėtas didinti po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
Siūlo ištaisyti padėtį
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovas Saulius Jarmalis savo atsakyme nurodė:
„Konkrečios situacijos komentuoti negalime. Tačiau į šią problemą atkreipėme dėmesį. Manome, kad ankstesniais metais buvusi situacija galimai nesąžininga neįgalius vaikus slaugiusių tėvų ar globėjų atžvilgiu. Todėl Socialinių reikalų ir darbo ministerijai esame pateikę pasiūlymą situaciją ištaisyti priimant teisės aktus, leidžiančius skaičiuoti visą stažą tiems gyventojams, kurie iki 2017 metų slaugydami neįgaliuosius dar ir dirbo.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad į stažą pensijai gauti, pateikus pagrindžiančius dokumentus, pavyzdžiui, darbo knygelės įrašus, įskaičiuojamas ir sovietmečiu įgytas stažas."
