Atitinkamą įstatymo pataisų projektą pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai Agnė Širinksienė ir Mindaugas Puidokas.

Įstatymui įsigaliojus, visi asmenys, kurie per pastaruosius 20 metų pirko žemės ūkio paskirties žemės, už ją sumokėtą pinigų sumą galėtų atskaityti iš individualios veiklos pajamų.

Kitaip tariant, žemę pirkę asmenys mokėtų mažiau mokesčių, nes apmokestinama pajamų suma kasmet galėtų būti sumažinama 1/20 suma išlaidų už žemę.

Balsavimas dėl šios pataisos įžiebė dideles diskusijas tarp valdančiosios pozicijos ir opozicijos narių.

Kelių balsų persvarą priėmus projektą konservatoriai dėl jo paprašė pertraukos iki kito posėdžio. Taip pat pasiūlė įvertinti, kokios piniginės naudos dėl priimtos pataisos turės kiekvienas Seimo narys, kuris turi žemės ir vykdo individualią žemės ūkio veiklą.

„Pasiūlymas leistų įtraukti žemės pirkimo kainą žemdirbiams į išlaidas. Būtina pastebėti, kad tai įvyktų per 20 metų – per metus būtų įtraukiama tik 5 proc. kainos. Iš esmės panašų modelį turime Estijoje. Šiuo atveju ūkininkams žemė yra gamybos priemonė.

Be to, pardavimo atveju, jei žemdirbys žemę parduoda, jis sumoka 15 proc. GPM ir dėl to mokestinė sistema nėra išbalansuojama“, – taip pataisą kolegoms pristatė M. Puidokas.

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Andrius Palionis informavo, kad šiam pasiūlymui komitete nebuvo pritarta.

„Čia mes kalbame apie dalyką, kuriam nėra analogų pasaulyje. Estijoje yra visiškai kitokia apmokestinimo sistema, todėl tokie palyginimai yra mažų mažiausiai keisti.

Dar žemės nepardavimo užsieniečiams referendumo šalininkai buvo „įrodę“, kad žemė yra dalykas, kuris gali dingti, kurį būtų galima išsinešti, įsidėti į lagaminą ir nusivežti į užsienio šalį.

Ši nuostata tvirtina panašius dalykus – kad po 20 metų žemė, kuri yra naudojama, išnyksta. Išlaidos, reikalingos žemei pagerinti, yra, buvo ir bus atskaitomos į sąnaudas <...>. Tačiau pati žemė dėl savo ribotos apimties, dėl to, kad negalima pagaminti naujos žemės, pagal jokius tarptautinius apskaitos, mokesčių standartus nėra nudėvima.

Galiausia, jeigu jau žemė dingsta, kodėl ji nedingsta kitas veiklas vykdantiems subjektams? Galbūt tas, kas turi golfo lauką, žemę irgi naudoja kaip gamybos priemonę. Kodėl jie negalėtų nurašyti tos žemės, jei ji po 20 metų dings?

Matau tai kaip priemonę nominaliai deklaruojant, kad mokesčiai bus suvienodinti, turėti dar vieną naują lengvatą, kuri leis nemokėti mokesčių, tiesą sakant, mažiau mokėti nei dabar su nominaliai mažesniu tarifu“, – kalbėjo Seimo narė Ingrida Šimonytė.

Andrius Stančikas jai oponavo ir palaikė pataisas:

„Žiūrint į šitą klausimą, kažkaip mes visi labai akcentuojame, kad čia yra kažkokie amortizaciniai atskaitymai. Mes kalbame apie paprastą elementarų dalyką: šiandien įsigyjant žemę, pagrindinė gamybos priemonė, perkant žemę, tai yra išlaidos ir šiandien jos apmokestinamos pagal dabartinę veikiančią tvarką.

Ir kai kas kalba, kad čia yra būtent įstatymas stambiesiems ūkininkams, aš prieštarauju. Įsivaizduokite, kaip šiandien smulkus ūkininkas gali sustambėti? Jam reikia sumokėti žemės. Šiandien 45 tūkst. pajamų mokesčių nereikia mokėti. Bet žemę perkant pinigų tai reikia turėti.“

Vis dėlto kiti Seimo nariai nesutiko su kolegos interpretacija. Jų pateiktais skaičiavimais, dėl tokio įstatymo stambieji ūkininkai pajamas galėtų susimažinti vidutiniškai 18 tūkst. Eur, o smulkieji – vidutiniškai 168 Eur.

Už pasiūlytas pataisas balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 29, o susilaikė 20.

Vis dėlto tolimesnis projekto svarstymas sustabdytas po to, kai opizicija paprašė pertraukos ir įvertinimo, kokią piniginę naudą dėl jos gaus Seimo ūkininkai.

Papildyta 15:08 val.

Vakariniame posėdyje Seimo nariai nusprendė, kad dėl pasiūlymo balsuos iš naujo. Galiausiai jo teikėjai pasiūlymą visiškai atsiėmė. Taigi, naujos lengvatos neturėtų būti.