„Įmonių lūkesčiai atrodo neblogai, optimizmo yra nemažai. 58 proc. apklaustų įmonių optimistiškai vertina savo ateities perspektyvas, dar 18 proc. – labiau optimistiškai, nei pesimistiškai. Taigi iš esmės trys ketvirtadaliai įmonių perspektyvas vertina optimistiškai. Didmiesčiuose optimizmo yra daugiau, nes čia yra daugiau didelių, sėkmingai veikiančių ir geresnius finansinius rezultatus turinčių įmonių“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Anot jo, palyginti su praėjusiais metais optimizmo šalies įmonėse yra daugiau – pernai optimistiškai savo perspektyvas vertino 45 proc. apklaustų bendrovių, dar 20 proc. jas vertino labiau optimistiškai, nei pesimistiškai.
„Nepaisant to, kad įmonių lūkesčiai pagerėjo, mums didelį susirūpinimą kelia tai, kad į plėtrą ketinančių investuoti įmonių skaičius vis dar yra pakankamai žemas. Šiemet 54 proc. visų įmonių atsakė, kad ketina investuoti į plėtrą, o pernai šis rodiklis buvo 60 proc.“, – kalbėjo R. Grajauskas.
Pasak jo, apklausoje įmonės nurodė, kad joms investuoti trukdo per didelė biurokratinė našta, mokesčiai verslui ir darbo jėgai, nepakankamas Lietuvos ekonomikos augimas, darbo jėgos trūkumas ir auganti infliacija.
„Verslas turi investuoti daugiau, nes tai yra augimo pagrindas. Kitas dalykas, reikia žiūrėti, kur investuojama. Du trečdaliai visos ES paramos keliauja į statybas, paramą gali gauti viešojo sektoriaus ir švietimo įstaigos, tačiau ji investuojama į plytas, pastatų pastatymą, gražinimą. Į inovacijas investuojame per mažai, esame vieni iš autsaiderių pagal verslo investicijas į mokslo ir tyrimų plėtrą“, – sakė „Danske Bank“ ekonomistas.
R. Grajausko teigimu, šiuo metu egzistuojanti mokestinė aplinka įmones skatina daugiau vartoti, o ne investuoti.
„Mokestinės paskatos orientuotos į tai, kad būtų išmokami dividenai, o ne lėšos skiriamos darbo santykiams ar investicijoms. Vartojant įmonės vardu nesumokami trys mokesčiai: PVM, GPM ir pelno mokestis, tai yra didelė problema viešiesiems finansams. Dėl neveiksnumo ir kontrolės trūkumo įmonės yra linkusios naudotis tomis spragomis ir dėl to linkstama daugiau vartoti, o ne investuoti“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, noras išmokėti dividendus, o ne investuoti gali būti siejamas ir su įmonių akcininkų ir vadovų mentalitetu.
„Tai mažiau susiję su išoriniais veiksniais, tai daugiau susiję su mūsų požiūriu, nusiteikimu. Techninius veiksnius galima greitai pakeisti, o požiūri pakeisti yra sudėtingiausia. (...) Šiandien per mažai turime gerų vadybininkų, kurie suprastų šias problemas, kurie įtikintų savo akcininkus, kad reikia investuoti, o ne nusipirkti geresnį automobilį ar kitais būdais vartoti uždirbtą pelną“, – kalbėjo R. Grajauskas.
„Danske Bank“ užsakymu įmonių apklausą atliko komunikacijos agentūra OMD, jos metu apklausta daugiau nei 400 Lietuvos įmonių.
DELFI skelbė, kad metams baigiantis, sezoniškumas darbo rinkoje vis labiau juntamas - lėtėja visus metus augusi paklausa.
Metams baigiantis rinkoje per mėnesį darbuotojų poreikis sumažėjo - darbdaviai pateikė 4,5 tūkst. mažiau darbo pasiūlymų nei spalį.
Darbo birža darbo ieškantiems žmonėms galėjo pasiūlyti 24,3 tūkst. laisvų darbo vietų - geriausias įsidarbinimo galimybes turėjo įvairių transporto priemonių vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai bei siuvėjai.
Darbdaviai terminuotam darbui pasiūlymų įregistravo 1,3 tūkst. - beveik trečdaliu mažiau nei spalį.
Dėl darbo rinkos sezoniškumo 5 tūkst. padidėjo registruotų darbo ieškančių žmonių skaičius.
Gruodžio 1 d. Lietuvos darbo biržos duomenų registre buvo 135 tūkst. nedirbančių asmenų - jie sudarė 7,7 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Daugiausia darbingo amžiaus gyventojų gruodžio 1 d. buvo registruota Lazdijų - 14,5 proc., Ignalinos - 14 proc. ir Zarasų - 13,5 proc. rajonų savivaldybėse. Mažiausiai Kretingoje - 3,8 proc. ir Elektrėnuose - 4,7 proc. Visuose didžiuosiuose miestuose nedarbo rodikliai mažesni nei vidutiniškai šalyje, iš jų daugiausia darbo ieškančių žmonių buvo Kaune - 7,4 proc., mažiausiai - Šiauliuose - 4,9 proc.