„Braškes pradėjome auginti šių metų pavasarį. Turime žemės Gudžiūnų kaime, ten Nerijaus mama gyvena. Idėja kilo Nerijui, o aš kelis metus dvejojau, bet paskui sutikau. Manau, kad apsispręsti padėjo matytos televizijos laidos, taip pat buvome susitikę su ūkininku, kuris tuo metu augino 70 arų braškių. Papasakojo, nuo ko pradėti, davė daug naudingų ir vertingų patarimų“, – pačią pradžią prisimena Lina.
Braškių ir jų daigų auginimas bei pardavimas šeimai yra papildomas verslas, papildomas pajamų šaltinis bei pomėgis, mat tiek Lina, tiek Nerijus darbus turi.
„Mes pradėjome nuo 10 arų braškių. Pasirinkom 3 veisles, kurios dera vienu metu, nes abu turim darbus, negalim visą vasarą braškių skinti“, – šypsosi moteris.
„Veisles rinkomės labai atsakingai. Pasirinkome „Sonatą“, „Asia“ ir „Deluxe“ uogas. Iš šių veislių skaniausia mums pasirodė „Asia“. Degustavome visas, lyginome skonius, kvapą. Ši uoga saldi, aromatinga. Šį rudenį plėtėme braškyną iš savo užaugintų daigų. Taip pat truputį pasisodinom ir ankstyvos veislės „Clery“. Pabandymui tiesiog. Iš viso dabar turime 26 arus braškių“, – prisiminė Lina.
Norinčiųjų apstu
Braškių augintojai šiemet sulaukė daugybės pirkėjų, norinčių įsigyti jų auginamų braškių. Turguje teko prekiauti vos vieną kartą.
„Šiais metais su realizacija problemų nebuvo. Net neturėjom tiek braškių, kiek buvo norinčiųjų jų įsigyti. Pirmas nuskintas braškes, kurių buvo tiktai 10 kilogramų, Kėdainių turguje pardavėme per pusvalandį. Daugiau turguje ir neprekiavome.
Pagrindinis pardavimo būdas yra socialinis tinklas „Facebook“. Ten skelbėme, kada skiname, žmonės užsisakydavo iš anksto. Mes uogas pardavėme po 2,5–3 eurus už kilogramą. Orai nelepino, nemažai braškių dėl lietaus pertekliaus apipuvo. Bet nepraradome noro plėstis“, – neslėpė jaunoji ūkininkė.
Nėra lengva
Visgi Lina pripažįsta, kad šiais laikais pradėti verslą nėra lengva, susiduriama su begale sunkumų, tačiau kai yra didelis noras, ir pastangos būna vainikuojamos sėkme.
„Pradėti verslą nėra lengva. Iš pradžių galvojome, gal Europos Sąjungos paramos smulkiam ūkiui prašyti, bet pasidomėję daugiau, supratome, kad nėra taip lengva ją gauti, kaip gali atrodyti. Daugiausia kainavo daigai. Sertifikuotus daigus pirkome iš Vokietijos braškių ūkio per atstovus Lietuvoje“, – patirtimi dalijosi Lina.
Svarbiausia – pastangos ir darbas
Braškių auginimas reikalauja daugybės laiko, žinių ir, neslepia Lina, fizinės ištvermės bei darbo rankų.
„Pelno gauti iš braškių, manau, galima. Šiais metais jo dar nepajautėme. Reikia įdėti daug darbo, kad grįžtų investuoti pinigai ir pradėtume gauti pelną. Todėl auginame ir daigus. Kol kas visko mokomės. Ūkyje mums padeda vaikai, taip pat organizuojame artimųjų ir draugų talkas, kai reikia sodinti ar sutvarkyti braškyną po derliaus.
Braškes auginame ant dangos, kad nereikėtų ravėti. Mes dar mokomės, tad neaišku, kaip per žiemą pavyks išlaikyti. Teoriškai viską žinome, o praktikos mažoka. Bet visko išmokstama“, – kalbėjo entuziastingai nusiteikusi Lina.
