„Norėčiau, kad tai įvyktų 2019 metais. Tada būtų dar smagiau. Padarysiu viską, ką galiu, bet nepamirškime, kad Lietuva yra laivelis, siūbuojamas tarptautinių vandenų. Dar prieš pusantrų metų apie „Brexit“ būtume kalbėję juokais“, – antradienį tiesioginėje transliacijoje „DELFI TV Gyvai“ kalbėjo jis.
Pagal Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijų, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ 2019 metais Lietuvoje turėtų būti 945,2 euro, o 2020 metais – 1003,8 euro. „Į rankas“ tai sudarytų atitinkamai maždaug 722,46 euro ir 762,89 euro.
Tuo metu Estijoje darbuotojai jau „į rankas“ gauna po vidutiniškai 1 tūkst. eurų per mėnesį.
V. Sinkevičius sakė, kad Estija turi savo priežasčių, kodėl atlyginimas pas gali būti aukštesnis.
„Nepamirškime didelės Suomijos įtakos“, – paaiškino jis.
Tuo metu Lietuvoje, jo teigimu, ekonomikos augimas turi būti natūralus.
„Turi kurtis darbo vietos, tai sudarys konkurencinį spaudimą dėl darbuotojų, tai leis kelti jų algas.
Nepamirškime, kad svarbu ir valstybinis sektorius. Tol, kol nemokėsime didesnio atlyginimo valstybiniame sektoriuje, nebus spaudimo verslui kelti algų.
Verslo tikslas yra pelnas, tačiau be pelno yra ir darbo našumas. Turime investuoti, padėti verslui didinti našumą, o sukuriamą naudą perdalinti ir tarp darbuotojų“, – apie atlyginimų didėjimą kalbėjo V. Sinkevičius.
Gerins investicinę aplinką
Prieš tapdamas Seimo nariu V. Sinkevičius dirbo investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovu „Investuok Lietuvoje“. Jis sakė, kad ir dirbdamas Seime, ir tapęs ministru stengsis didinti šalies patrauklumą investuotojams.
„Pradėjau nuo laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) reguliavimo keitimo. Manau, kad jos nutaikytos į investicijų pritraukimą regionuose ir privalo išsiskirti, kad investuotojams būtų patrauklios. Lenkija irgi turi tokias zonas ir konkuruoti su ja labai sudėtinga.
Dar yra mano registruotas teisės aktas dėl prisijungimo prie elektros tinklų, kad jis būtų greitesnis. Baigėme poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų svarstymus Seime, terminai buvo per ilgi ir juos pavyko dramatiškai sutrumpinti.
Nei užsienio, nei vietinis investuotojas negali laukti metus ar du, kol bus padarytas PAV, suformuotas sklypas, išduoti statybų leidimai. Turime būti greiti“, – pasakojo V. Sinkevičius.
Ministerijoje jis ketina tęsti pokyčius LEZ.
„Joms reikalingas stebėsenos modelis, nes daug girdime apie ateinančias investicijas Kaune, bet nieko negirdime apie Naująją Akmenę, Panevėžį ar Šiaulius. Nes niekas ten ir neateina.
Nėra baigta su apmokestinimu. Manau, kad lengvatą reikia dar kartą peržiūrėti – šiek tiek keičiant terminus, nuo kada iki kada ji taikoma. Dažnai verslas nepasinaudoja ja, nes tiesiog neuždirba pelno per tą laikotarpį.
Buvo priimtas labai svarbus įstatymas dėl 100 proc. reinvestuojamo pelno – tai labai geras ženklas investuotojams. Tačiau, kai pasižiūri į statistiką, matai, kad vos 11 proc. įmonių pasinaudojo ja, kai buvo 50 proc. Tai reiškia, yra problema, apribojimai, kodėl įmonės negali ja pasinaudoti. Žinau kelis, kuriuos ministerija galėtų ištaisyti“, – sakė naujasis ministras.
V. Sinkevičius taip pat teigė, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su Finansų ministerija dėl mokesčių sistemos, su Švietimo ir mokslo – dėl švietimo sistemos pertvarkų.
„Labai svarbu bus inovacijos, manau, čia su ministre tikrai sėsime kalbėti, kaip galėtume atskirti – turbūt mokslo komercializavimas turėtų būti Ūkio ministerijos sritis“, – pridūrė jis.
Kvies E. Muską
V. Sinkevičius taip pat sakė, kad neatsisako planų į Lietuvą prisikviesti verslininką Eloną Muską, kad jis pasirinktų čia statyti naująją automobilių kūrėjos „Tesla Motors“ ličio akumuliatorių „gigagamyklą“.
„Dabar mes sudarome katalogą suformuotų sklypų Lietuvos savivaldybėse. Džiaugiuosi, kad yra pradėta profesinių mokyklų pertvarka, kuri ir padės mūsų studentus paruošti specialybėms, kurios yra reikalingos.
Matau didelę problemą, kai profesinės mokyklos ruošia neproporcingai didelį skaičių, pavyzdžiui, viešbučių administratorių. Jei Lietuvai poreikis yra 50 tokių specialistų, o mes paruošiame 1 tūkst., tai jau kažkas negerai. Man tai kvepia tuo, kad mes ruošiame žmones emigracijai“, – sakė jis.
V. Sinkevičius pats yra studijavęs ir dirbęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur pastatyta pirmoji E. Musko „gigagamykla“.
„Mes vertinome mokesčių lengvatas, kurias E. Muskas gavo Nevados valstijoje. Tai buvo praktiškai tuščias popieriaus lapas: užsirašykite patys, ko jums reikia, o mes užtikriname, kad po dviejų savaičių viskas bus“, – pasakojo ministras.
Jis sutiko, kad toks požiūris gali būti laikomas pertekliniu pataikavimu verslui, tačiau tik tada, jei esi Kalifornija.
„Jei esi Rynas (miestas Nevadoje, kur pastatyta „gigagamykla“ – DELFI), kur nedarbas siekia 20 proc. ir žmonės išvažiuoja iš to miestelio, iš Nevados, nes realiai ten dykuma, kur yra tik Las Vegasas, tuomet tai nėra pataikavimas.
Tai yra ekosistemos sukūrimas ir pritraukimas investuotojo, kuris gali žmonės duoti darbo, mokėti padorius atlyginimus ir užkurti visą miestelio ekonomiką. Nepamirškime, kad tos darbo vietos „gigagamykloje“ sukurs darbo vietas ir kavinėje, ir kirpykloje ir t.t.
Mes galbūt negalime E. Muskui duoti tokių mokestinių lengvatų, tačiau konkurencija yra. Dėl tų pačių investicijų kaunasi ir slovakai, čekai, lenkai, latviai. Jie pasiruošę padaryti nuolaidų“, – dėstė V. Sinkevičius.
