Atidaryta nauja parduotuvė sukėlė abejonių dėl kasininkų likimo

Prekybos tinklui „Norfa“ atidarius pirmąją parduotuvę Lietuvoje, kurioje nėra kasininkų, o pirkėjai turi apsitarnauti patys savitarnos kasose, ne vienas sujudo. Vieni šią sistemą keikė, kiti gyrė.

„Norfos“ savininkas Dainius Dundulis pripažįsta – žingsnis išties buvo rizikingas. Nepaisant to, jau greit tokia parduotuvė atsidarys Trakuose, o tokių prekybos vietų tinklą planuojama plėsti.

Vis dėlto kiti prekybos tinklai sako „Norfos“ pavyzdžiu sekti neketinantys, o, pavyzdžiui, „Lidl“ išvis neturi savitarnos kasų ir neplanuoja jų diegti. Prekybininkai ramina, kad kasininkų profesija neturėtų išnykti, tačiau pripažįsta, kad ateityje apsipirkinėsime kitaip.

Ateityje galėtų būti tik tokios parduotuvės?

Pirmoji parduotuvė be kasininkų duris atvėrė Švenčionėliuose. Čia veikia 6 savitarnos kasos, prie kurių budi vienas konsultantas.

Netrukus dar viena tokia parduotuvė „Norfa“ turėtų būti atidaryta Trakuose, o vėliau jų atsiras ir daugiau.

„Kai atsirado automobiliai, žmonės irgi priešinosi, bet šiandien visiems viskas normalu. Manau, čia laiko klausimas, kada visos parduotuvės bus tokios. Aišku, patys sprendimai pasikeis kažkiek, bet idėja išliks ta pati. Kitaip neįmanoma“, – DELFI sakė D. Dundulis.

Jis pripažįsta, kad sistema dar nėra tobula: „Esu įsitikinęs, kad tai nėra pats geriausias savitarnos kasų variantas. Manyčiau, kad tai turėtų būti kasos, kur skaitytuvai įrengti iš visų pusių arba prekės atpažįstamos pagal nuotraukas. Bet tokia technologija dar gana brangi, nors, manau, tai kelių metų klausimas. Vakarų pasaulis eina link to, ir mes tikrai nueisime.“

D. Dundulis pripažįsta, kad įrengti pirmą parduotuvę Lietuvoje be tradicinių kasų buvo rizikingas žingsnis: „Atvirai pasakius, taip. Pirma, Švenčionėliuose atidarinėjome naują parduotuvę, todėl nusprendėme pabandyti, antra, vis tiek mažesniuose miesteliuose konkurencija mažesnė, todėl mažiau bijome. Surizikuoti – surizikavome, šiuo metu neatmetame, kad dar netgi ir atsitrauksime. Gali būti ir toks variantas.“

Jeigu koncepcija pasitvirtins, atvirkščiai, tokių parduotuvių tik daugės. Tačiau D. Dundulis ramina, kad tai prekyboje neištums kasininko profesijos.

„Bet kokiu atveju bent vienas žmogus turi budėti, todėl ta profesija išliks reikalinga. Iš pradžių, tik atsiradus tokioms kasoms, prie kiekvieno aparato būdavo po žmogų, paskui keli, dabar būna vienas. Vienas vis tiek turėtų likti dėl alkoholio prekybos reikalavimų, nes turime patikrinti pirkėjo amžių. Mačiau Londone, kaip 12–14 kasų prižiūri vienas žmogus“, – pasakoja jis.

Verslininkas pripažįsta, kad sistema turi ir pliusų, ir minusų, bet jų atskleisti nenorėjo: „Nelabai noriu visų tų paslapčių atskleisti, konkurentai turi iš savo klaidų mokytis, ne iš svetimų. Pagrindinis dalykas – atsiperkamumas, bet yra ir kitų privalumų.“

Jis atkreipia dėmesį, kad vieniems savitarnos kasos patinka, jie sako apsiperkantys greičiau, kitiems ši sistema neprigyja.

„Skaičiau atsiliepimus internete, kad kasininkais jie nedirbs, čia taip nebus ir pan. Bet, žinote, kiek žmonių, tiek nuomonių, nieko blogo čia nematau. Žmonija eina link to, kad kuo mažiau būtų dirbama fiziškai. Be to, konsultantės tikrai padeda, jei kas pageidauja, pačios nuskenuoja prekes, nėra jokių problemų. Kai kurie pirkėjai labai konservatyvūs, užsispyrę, teigia, kad taip neapsipirkinės, ir viskas“, – sako jis.

Kiti prekybos tinklai taip rizikuoti neketina

Kol „Norfa“ žengia rizikingus žingsnius, kiti prekybos tinklai neketina sekti šiuo pavyzdžiu, tačiau planuoja stipriai plėsti savitarnos kasų skaičių.

„Visuomet stengiamės pirkėjams suteikti geriausią apsipirkimo patirtį mūsų tinklo parduotuvėse, todėl galvojame apie savitarnos kasų plėtrą. Visgi parduotuvių tik su savitarnos kasomis neplanuojame. Mūsų ilgametė patirtis rodo, kad žmogiškasis faktorius išlieka labai svarbus kalbant apie pirkėjų aptarnavimą“, – teigė prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

Ji pažymėjo, kad tinklo parduotuvėse jau įrengta 100 savitarnos kasų „IKI Bitutė“, o jomis naudojasi apie 40 proc. pirkėjų. Būtent IKI buvo pirmasis prekybos tinklas, 2009 m įdiegęs savitarnos kasas.

„Per šį laikotarpį pastebėjome, kad jomis dažniausiai naudojasi skubantys ir taupantys laiką pirkėjai, prekių krepšeliuose turintys 4–5 prekes. Šios kasos padeda pirkėjams taupyti savo laiką, jomis naudojasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės, patogu apsipirkti neįgaliesiems, taip pat senjorai jomis naudojasi vis drąsiau“, – sakė ji.

Kad planuoja didinti savitarnos kasų skaičių, pripažino ir „Rimi“ prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.

„Savitarna mūsų parduotuvėse pasiteisino, tačiau tikrai neplanuojame turėti parduotuvės tik su savitarnos kasomis – dalis pirkėjų visada norės parduotuvėje gyvo, malonaus bendravimo, tad tokį aptarnavimą ir toliau planuojame palaikyti.

Kadangi mūsų kasose galima atsiskaityti tik mokėjimo kortele, tad turintiems šią atsiskaitymo priemonę suteikiame galimybę apsipirkti greičiau. Kita vertus, tikrai yra žmonių, kurie nori bendrauti su kasininku, taip pat į savitarnos kasas rečiau eina prisirinkę pilną vežimėlį pirkinių“, – sakė ji.

O štai „Maxima“ planuoja itin didelę savitarnos kasų plėtrą. Vien 2018 m. į šias kasas planuojama investuoti 2 mln. eurų ir 26 parduotuvėse įrengti apie pusantro šimto naujų savitarnos kasų.

„Jei parduotuvėje jau įrengtos savitarnos kasos, jos vidutiniškai sudaro apie 40 proc. visų parduotuvėje veikiančių kasų.

Susidomėjimas jomis taip pat auga nepaprastu greičiu. 2015-aisiais per dieną šiomis kasomis „Maximoje“ vidutiniškai pasinaudodavo apie pusantro šimto pirkėjų, o šiuo metu šis skaičius jau perkopė 52 tūkst., todėl planuodami savitarnos kasų plėtrą svarstome įvairias galimybes – siekiame suteikti kuo geresnes paslaugas.

Tačiau šiuo metu, savitarnos kasoms net ir labai sparčiai populiarėjant, standartinių kasų, o kartu – ir darbuotojų, poreikis išlieka“, – komentavo komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

O štai „Lidl“ ne tik neturi savitarnos kasų, bet jų įrengti ir neplanuoja.

„Laikomės principo nekomentuoti galimų konkurentų ir savo strateginių planų bei investicijų klausimų. Apskritai mums ypač svarbus tiesioginis bendravimas su pirkėjais. Šiuo atžvilgiu įprasta kasa yra pranašesnė – mūsų darbuotojų dėka „Lidl“ parduotuvėje apsiperkama greitai ir paprastai“, – sakė „Lidl“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento specialistė Ieva Pačėsaitė.

Nuo užsienio šalių vis dar atsiliekame

Pirkėjų vartosenos ir elgsenos tyrimus atliekančios „BALTMI Baltics Market Insights“ verslo plėtros vadovas Artūras Urbonavičius taip pat laikėsi nuomonės, kad „Norfos“ žingsnis drąsus, bet nesiėmė teigti, kad prekybos laukia perversmas ir ateityje parduotuvėse bus tik savitarnos kasos.

„Tai yra nevienareikšmis dalykas. Visų pirma, Švenčionėliai – labai mažas miestelis, su mažu žmonių kiekiu ir menka perkamąja galia. Antra, „Norfa“, atidarydama parduotuvę, galvoja apie kaštus. Visos šitos inovacijos brangios, bet žinant, kaip Lietuvoje apmokestinama darbo jėga, investicijos į naujas technologijas šitame kontekste yra protingos.

Savitarnos kasos, aišku, labai drąsus žingsnis, pavadinčiau juos inovatoriais, bet esmė, kad tai turi būti patogu pirkėjui, vadinasi, kuo daugiau prekių turi būti sufasuotų, kad žmogui nereikėtų ieškoti sveriamų produktų, baksnoti pirštu į ekraną“, – sako jis.

A. Urbonavičius pažymi, kad tokias kasas labiau vertina jauni žmonės, vyresniems vis dar reikia žmogiško kontakto: „Kokiame Saulėtekyje, Vilniuje, tikrai galima būtų ieškoti, kur tas technologijas sumaniai diegti. Be abejo, tai turėtų būti nedidelė parduotuvė, mažo prekybos centro tipo.“

Ateityje visų tokių parduotuvių jis neįsivaizduoja ir dėl to, kad būtų sunku nustatyti Lietuvos pirkėjo portretą. Be to, natūralu, kad visada atsiranda besipriešinančių.

„Žmonės nelabai linkę keisti įpročių. Pavyzdžiui, atsiskaitymas banko kortele irgi kažkada buvo kosmosas. Puikiai atsimenu, kad prieš 20 metų, kai buvo pasakyta darbuotojams, jog mes mokėsime jiems algą į banko korteles, šie protestavo. Atsimenu, vyresnės moteriškės algos dieną nueidavo ir demonstratyviai išsiimdavo visą pinigų sumą grynaisiais, – juokiasi. – O jeigu kalbame apie Švenčionėlius, tai vis dėlto yra vyresnių ir žemesnes pajamas gaunančių žmonių miestelis. Be abejo, kad bus bumbėjimo, nepasitenkinimo, bet tos inovacijos ateina.“

Visgi pašnekovas mano, kad ateities prekyboje inovacijų turi būti tik daugiau, ir nuo užsienio šalių dar gerokai atsiliekame.

„Lietuvoje internetinė prekyba yra užuomazgos stadijos, žmonės ja nesinaudoja, nors esame šalis, turinti vieną greičiausių internetų pasaulyje, labai didelė išmaniųjų telefonų sklaida, internetinis raštingumas.

Bet kodėl žmonės neperka internetu? Nes nėra sukurtos patogios infrastruktūros, tų vadinamųjų terminalų, kur jie galėtų patys pasiimti produktus.

Pavyzdžiui, užsienyje išvystyta „Click and collect“ sistema. Tarkime jūs, sėdėdama darbe, galvojate apie romantišką vakarienę, kurią gaminsite. Ir užuot važiavusi į parduotuvę, darbe per pietų pertrauką, gerdama kavą, užsisakote produktus internetu, o po darbo tiesiog nuvažiuojate į tam tikrą vietą, vadinamąjį maisto banką, ir pasiimate maišelį su jau sukrautais produktais.

Tokios inovacijos, be abejo, atkeliaus į Lietuvą“, – sako A. Urbonavičius.

Taip pat užsienyje atsiskaityti kai kur jau nė nereikia banko kortelės: „Teko matyti, kaip atsiskaitinėjama tiesiog telefonu. Pirkėjas prieina prie kasos, priliečia telefoną prie terminalo ir atsiskaito. Aš asmeniškai net Rusijoje tai mačiau“, – atsimena.