„Kaip ir tikėtasi, vidutinio darbo užmokesčio metinis pokytis trečią ketvirtį Lietuvoje buvo mažesnis negu ankstesniais šių metų ketvirčiais. Minimali mėnesio alga (MMA) trečią ketvirtį buvo tokia pat kaip ir prieš metus (380 eurų), tad MMA, priešingai negu pirmą ir antrą ketvirčiais, nebedarė tiesioginės įtakos vidutinio darbo užmokesčio metiniam pokyčiui“, – išplatintame komentare teigė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
Anot jo, MMA įtakos metiniam vidutinio darbo užmokesčio pokyčiu nebuvimas padeda tiksliau nustatyti, kaip darbo jėgos paklausos ir pasiūlos pokyčiai lėmė darbo užmokesčio augimą.
„Akivaizdu, kad darbuotojų lūkesčiai dėl didesnės algos yra labai dideli. Tą supranta ir darbdaviai, o ypač tie, kurie labiausiai susiduria su reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumu. Ekonominės verslo plėtros prielaidos ir toliau yra ypač palankios toms įmonėms, kurios eksportuoja prekes ar paslaugas, tad nenuostabu, kad daugelis tokių įmonių supranta būtinybę didinti algą darbuotojams ir kitąmet“, – sako T. Povilauskas.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis pažymi, kad ne visų darbuotojų grupių darbo užmokesčio augimas lėtėjo vienodai: ketvirtadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlygio augimas sumažėjo gana smarkiai – nuo 10 proc., buvusių pirmąjį pusmetį, iki 4 proc. trečiąjį ketvirtį. Tačiau ketvirtadalio daugiausia uždirbančių darbuotojų atlyginimai didėjo panašiai kaip ir anksčiau – apie 7 procentais.
„Tokią tendenciją lėmė gana gera aukštesnės kvalifikacijos ir išsilavinimo darbuotojų padėtis darbo rinkoje. Jų nedarbo lygis jau beveik sumažėjo iki ekonomikos pakilimo metu buvusio lygio ir sudaro 2,9 proc. Toks nedarbas lemia nemenką aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų trūkumą ir geresnes jų galimybes išsiderėti didesnį darbo užmokestį“, – išplatintame pranešime sako T. Šiaudvytis.
Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad realaus darbo užmokesčio augimą pristabdė infliacija.
„Nors nominalus darbo užmokestis vis dar auga palyginti sparčiai, realus atlyginimų didėjimas pastaraisiais ketvirčiais lėtėjo. Jo augimo tempą gerokai žemyn spustelėjo įsisiautėjusi infliacija. Kylant kainoms, darbuotojai reikalauja didesnių atlyginimų, o juos didinantys darbdaviai, nenorintys netekti pelno maržų, kelia produkcijos, ar paslaugų kainas“, – išplatintame komentare teigė I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, darbo užmokesčio augimas Lietuvoje ateinančiais metais gali šiek tiek prislopti, tačiau vis tiek išliks gerokai spartesnis nei vidutiniškai.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, vidutinis paskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje, išskyrus individualias įmones, trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 850,8 euro – 7,2 proc. daugiau nei 2016-ųjų tą patį ketvirtį. Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas šalyje palyginamuoju laikotarpiu išaugo 8,3 proc. iki 667,3 euro.
Suskaičiavo, kiek augo
Vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas trečiąjį šių metų ketvirtį palyginti su pernai augo 8,3 proc. iki 667,3 euro, pranešė Statistikos departamentas.
Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2017-ųjų pradžios padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga, nuo liepos 1 dienos padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams) ir kitos priežastys.
Išmokėtas darbo užmokesčio, palyginti su paskaičiuotu darbo užmokesčiu, augo sparčiau dėl nuo šių metų pradžios pasikeitusios neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarkos ir padidinto papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio.
Per ketvirtį (palyginti su šių metų balandžio-birželio mėnesiais) vidutinis paskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis atitinkamai padidėjo 1,4 proc. ir 1,3 procento. Darbo užmokesčio padidėjimą per ketvirtį lėmė didesnės darbų apimtys, sezoniškumas, padidintas darbo užmokestis sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams bei kitos priežastys.
Realusis darbo užmokestis, anot statistikų, per ketvirtį ūgtelėjo 1,2 proc., o per metus padidėjo 3,7 procento.
Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 851,8 euro, privačiame sektoriuje - 850,4 euro, arba atitinkamai 1,1 proc. ir 1,6 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį. Vidutinis mėnesinis išmokėtas atlyginimas valstybės sektoriuje per ketvirtį išaugo 1 proc. iki 667,9 euro, privačiame sektoriuje - 1,4 proc. iki 667 eurų.
Per metus paskaičiuotas darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 5,6 proc. ir 8,1 proc., o išmokėtas - 6,8 proc. ir 9,1 procento.
Realusis darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje per ketvirtį atitinkamai padidėjo 0,9 proc. ir 1,3 proc., per metus - išaugo 2,3 proc. ir 4,5 procento.
Vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis per ketvirtį labiausiai labiausiai padidėjo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (4 proc.) ir apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (2,5 proc.). Finansinėje ir draudimo veikloje darbo užmokestis sumenko 0,1 proc., vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veikloje - 0,4 proc., viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veikloje - 0,7 proc., elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo veikloje - 7,1 procento.
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 2,2 proc. (elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo) iki 11,2 proc. (informacijos ir ryšių veikloje).