Maždaug prieš metus Seimo nariai Justas Džiugelis, Aušra Maldeikienė ir Ingrida Šimonytė ėmėsi rengti naują socialinių įmonių koncepciją. Jų teigimu, dabar šios neįgaliuosius ir kitus lygiomis sąlygomis darbo rinkoje konkuruoti negalinčius asmenis įdarbinančios įmonės tiesiog naudojasi savo statusu, o ne užsiima integracija.
Socialinės įmonės turi ne vieną privilegiją, kuri leidžia siurbti pinigus iš biudžeto: yra atleistos nuo pelno mokesčio, gauna valstybės pagalbą atlyginimams mokėti, turi išskirtines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, panaudos pagrindais joms gali būti perduodamas valstybės turtas.
Seimo narių planams viešojoje erdvėje garsiausiai prieštaravo būtent N. Briedis. Socialinių įmonių asociacijos „Kylanti gervė“ atstovas pavasarį teigė, kad dėl siūlomų pokyčių neįgalieji praras darbo vietas, pablogės jų įdarbinimo galimybės.
Negana to, N. Briedis dar tvirtino, kad dėl keičiamo reguliavimo nutraukia savo įmonės „Sopro Consulting“ veiklą ir grasino, kad emigruos.
Už statusą – 20 tūkst. eurų
Į DELFI redakciją kreipėsi anonimu likti norėjęs verslininkas, kuris papasakojo, kaip jam siūlė gauti socialinės įmonės statusą.
Jis pasakojo, kad Lietuvoje veikia kelios socialinių įmonių steigimu užsiimančios konsultacijų bendrovės, tarp kurių yra ir N. Briedžio „Sopro Consulting“.
„Jie važiuoja per potencialius klientus ir siūlo jiems tokią paslaugą: jūs mums X pinigų ir procentų nuo paramos, o mes jums padėsime sutvarkyti visus dokumentus“, – sakė pašnekovas.
Jis pastebėjo, kad Lietuvos darbo birža (LDB) išties griežtai vertina įmones, kurios nori gauti socialinės statusą, todėl kartais tenka pavargti.
„Jie nuvažiuoja į didelę organizaciją ir sako: pas jus dirba 100 žmonių, tarp jų tikrai yra neįgaliųjų. Tada jie siūlo perkelti neįgalius asmenis į kitą įmonę, juridiškai sutvarko, kad įmonės būtų nesusijusios akcininkais, tarkime, brolis įsteigia.
Tada perkelia neįgalius darbuotojus į naują įmonę – statusui gauti tereikia 4 darbuotojų, bet tada reikia laukti metus. Jei yra 20 neįgalių darbuotojų, tai jau po mėnesio gali prašyti statuso“, – pasakojo verslininkas.
Tokiu būdu realiai niekas nepasikeičia, bet juridiškai viskas sutvarkyta ir jau galima prašyti paramos. Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos duomenimis, socialinėms įmonėms per metus skiriama apie 30 mln. eurų.
DELFI šaltinis teigė, kad konsultacijų bendrovė už statuso gavimą gali paprašyti ir 20 tūkst. eurų, tačiau verslininkui esą tai vis tiek apsimoka.
„Tarkim 60 proc. kompensaciją atlyginimams gauna dešimt darbuotojų, tai per mėnesį gali surinkti 4 tūkst. eurų, per metus – 48 tūkst. eurų“, – skaičiavo jis.
Pašnekovas pripažino, kad Lietuvoje yra kelios socialinės įmonės, kurios realiai vykdo savo misiją, tačiau jos įsikūrusios iškart po 2004 metų, kada Socialinių įmonių įstatymas pradėjo galioti.
„O visa kita yra tiesiog pinigų pasiėmimas, nes darbuotojai padaro tą patį darbą, kaip ir sveikieji. Tik verslas gauna labai dideles kompensacijas už juos“, – sakė jis.
Neįgaliųjų komisijos duomenimis, Lietuvoje veikia 170 socialinių įmonių, kuriose dirba beveik 9,5 tūkst. žmonių.
Emigravo į Ispaniją
Registrų centro duomenimis, „Sopro Consulting“ turi du akcininkus – N. Briedį ir Andrių Čiževskį.
Konsultacijų bendrovės „Facebook“ paskyroje galima rasti N. Briedžio nuotraukų, kuriose jis pristatomas kaip verslo konsultantas.
„Nerijui svarbu nuolat ieškoti idėjų ir būdų jas realizuoti. Naudojantis verslumo patirtimi sukurti maksimalią naudą verslui ir visuomenei. Mėgsta buriuoti, keliauti“, – rašoma apie jį.
Nors N. Briedis dar pavasarį tvirtino, kad „Sopro Consulting“ nutraukia veiklą, įmonė ir toliau sėkmingai dirba.
„Sodros“ duomenimis, 2017 metų lapkričio 21 dieną įmonė turėjo 23 darbuotojus, o vidutinis atlyginimas rugsėjį siekė 1258,48 euro „ant popieriaus“.
Tačiau galbūt N. Briedis ištesėjo savo pažadą emigruoti? To DELFI pasiteiravo jo paties, tačiau iš pradžių pasidomėjo „Sopro Consulting“ įkainiais.
– Kiek pas jus kainuoja gauti socialinės įmonės statusą?
– Tai nėra taip paprasta. Reikia žiūrėti, ar jūsų veikla tai atitinka, ar su įstatymo koncepcija susiję. Nuo daug ko labai priklauso.
– Man vienas verslininkas, kuris bandė gauti statusą, sakė, kad kainuoja 20 tūkst. eurų.
– Mes esame konsultantai ir realiai, kai konsultuojame... Čia kaip ir europinį projektą parašyti irgi kainuoja, tai čia lygiai tas pats kainuoja.
– Ar čia viskas gerai, kad jūs viešai atstovaujate poziciją prieš socialinių įmonių pertvarką, o privačiai jūsų įmonė pelnosi iš dabartinės sistemos?
– Pažiūrėkime, ką jis inicijuoja. Jei pažiūrėtume nuo 2008 metų, tai neįgaliųjų darbuotojų socialinėse įmonėse padaugėjo.
– Jūs suprantate, kad dabartinė sistema jums leidžia uždirbti? Ir jūs prieštaraujate pertvarkai.
– Nesutikčiau su jūsų pasakymu. Mes konsultuojame, lygiai taip pat dirbame ir su europiniais projektais, kokie žmonės kreipiasi, tiems ir konsultuojame, kaip ką daryti. Jeigu nebus šito, tada yra europiniai projektai.
– Man susidarė įspūdis, kad socialinių įmonių statuso suteikimas yra viena pagrindinių jūsų veiklų, nes įvedus į „Google“ „socialinių įmonių steigimas“, pirmoje paieškos rezultatų vietoje yra „Sopro Consulting“ ir net jūsų tinklapis taip vadinasi.
– Ar taip vadinasi, aš abejoju.
– Pabandykite pats.
– Aš dabar nesu prie kompiuterio, bet mes pajamas gauname ir iš kitų konsultacinių veiklų – tai normali praktika.
– Jūs gegužę sakėte, kad „Sopro Consulting“ nutraukė veiklą dėl keičiamo reglamentavimo.
– Taip.
– Bet jūs nenutraukėte veiklos.
– Mes naujų klientų nebeieškome, tiesiog baigiame vykdyti savo įsipareigojimus prieš esamus klientus. Aš dabar esu išvykęs, jau keturis mėnesius. Buvau truputį pasirodęs Lietuvoje.
– Jūs žadėjote emigruoti.
– Taip, aš dabar esu Ispanijoje.
Parengė koncepciją, laukia įstatymų projektų
Lapkričio 9 dieną Seime surengtoje spaudos konferencijoje A. Maldeikienė sakė, kad pertvarkant socialinių įmonių sistemą sprendžiamas neįgaliųjų įgalinimo, o ne valstybės paramos klausimas.
„Egzistuoja klausimas, kaip neįgalieji galėtų veikti atviroje darbo rinkoje, ne specializuotose įmonėse, kurios sukurtos tarsi uždari kombinatai, bet kaip jie galėtų labiau integruotis į tą patį pasaulį, kuriame gyvename mes visi“, – sakė ji.
Seimo narė taip pat piktinosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbu, nes per metus problemos išspręsti nepavyko.
„Lietuvoje yra tokia situacija, kad ministerijos dažnai įsivaizduoja, kad jos čia nuleidžia įstatymus, Seimo nariai privalo už juos pabalsuoti, o jeigu iniciatyva eina iš apačios (šiuo atveju, Seimo nariai kažkodėl tampa apatine grandimi), reikia tiesiog iš principo ieškoti kažkokių „kliauzių“ ir kaprizų“, – sakė A. Maldeikienė.
J. Džiugelis sakė, kad Neįgaliųjų komisijoje parengtos koncepcijos pagrindu turi būti parengti įstatymo projektai, kurie kalbėtų apie tai, kad žmogus eidamas dirbti į bet kokią organizaciją atsineštų su savimi taip vadinamą krepšelį.
„Eitų didelis paketas paslaugų paskui žmogų, t.y. darbo asistento pagalba, tam tikri mokymai. Taip pat išlieka darbo užmokesčio subsidijos, tačiau tik pirmos grupės neįgaliesiems, o antros ir trečios grupės – subsidijos negali būti taikomos. Visiems bus pailgintų atostogų kompensavimas. Manome, kad darbdaviui to nereikėtų prisiimti“, – dėstė parlamentaras.
Ši Seimo narių parengta koncepcija oficialiai perduota SADM, pristatyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje, o iki gruodžio 8 dienos Vyriausybė turėtų parengti atitinkamus teisės aktus, kurie toliau bus svarstomi Seime.
J. Džiugelis taip pat yra kreipęsis į Seimo Antikorupcijos komisiją, kad ši ištirtų socialinių įmonių veiklą.
„Turimais duomenimis, daugiausia socialinių įmonių gaunamų lėšų tenka darbo užmokesčio subsidijoms, nors neįgalieji atlieka darbus, už kuriuos įmonės gauna pelnus. Be to, vis dažniau gauname skundų, kuriuose socialinėse įmonėse dirbantys asmenys tikina, kad jaučiasi tarsi įrankiai valstybės finansinei paramai ir technikai gauti.
Maža to, kai kurių socialinių įmonių deklaruojama veikla, pavyzdžiui, darbas statybose ar miško kirtimo darbai, neatitinka neįgalaus žmogaus galimybių. Kitų neįgaliesiems sudaromos darbo sąlygos niekuo nesiskiria nuo negalios neturinčiųjų, nors gaunamos valstybės lėšos turėtų būti darbo vietų pritaikymui“, – teigė jis.
