Trečiadienį DELFI paskelbė apie tai, kad R. Karbauskis siūlys Konkurencijos įstatymo pataisas, leisiančias sumažinti maksimalią rinkos struktūrų koncentraciją užimančių verslo subjektų dalį.
„Valstiečių“ lyderis kalbėjo, kad bus siūloma svarstyti, jog vienas verslo subjektas rinkoje negalėtų užimti daugiau nei 10 procentų rinkos dalies. Dabar galiojanti tvarka numato galimybes užimti kelis kartus daugiau.
Tačiau ketvirtadienio rytą tiesioginiame Žinių radijo eteryje laidos vedėjo Aurimo Perednio paklaustas, kaip vertina šiuos siūlymus, S. Skvernelis teigė, kad tokia žinia yra gandas, kuris esą nebuvo svarstytas nei frakcijoje, nei Vyriausybėje.
Tačiau savo žodžių, pasakytų DELFI, R. Karbauskis neatsiėmė, atvirkščiai – patvirtino, kad toks įstatymo projektas tikrai bus teikiamas iš karto, kai bus parengtas.
Tai, pasak R. Karbauskio, galėtų būti jau Seimo pavasario sesijoje.
R. Karbauskis sako tokių premjero žodžių nevertinantis kaip akibrokšto, juolab nematantis prieštaravimų tarp jo ir Skvernelio.
„Nieko naujo aš nepasakiau (kalbėdamas apie būsimą įstatymo pakeitimo projektą – red.). Ši nuostata yra įrašyta mūsų rinkimų programoje, ir premjerui tai tikrai neturėjo būti jokia staigmena. (Jis) teisingai pasakė, kad dar nebuvo svarstyta, nes pats projektas dar nėra parengtas. Galbūt kalbėdamas premjeras galėjo pasakyti, kad tai buvo numatyta mūsų rinkimų programoje, nes tai jam tikrai nėra jokia staigmena ar paslaptis, tuomet būtų išvengta įvairių interpretacijų“, - DELFI ketvirtadienį sakė R. Karbauskis.
Išplėsdamas savo pasisakymą apie būsimą Konkurencijos įstatymo pakeitimo siūlymą, R. Karbauskis teigė, kad toks siūlymas neleidžia manyti, kad „kažkas kažką atims ar panašiai. Mes svarstysime ir tarsimės ir su ekonomistais, darysime paskaičiavimus, 10 procentų yra mano matymas, tai nereiškia, kad toks ir bus galutiniame (variante – red.), čia diskusijų (klausimas – red.)“.
Anot R. Karbauskio, verslui bus skirtas pereinamasis laikotarpis prisitaikyti prie naujų verslo sąlygų, kuris „gali būti ir dešimt metų“.
Ekonomistai tokį siūlymą vertina atsargiai. Finansų ekspertas Nerijus Mačiulis DELFI sako, kad užtikrinti ir skatinti konkurenciją kiekviename sektoriuje yra labai svarbu, tačiau siekiant šio tikslo - nebūtina paminti efektyvumą ir pakenkti investicinei aplinkai.
„Nemažai sektorių didžiausias efektyvumas pasiekiamas kuomet yra oligopolijos sąlygos – paslaugas teikia trys-penki stambūs rinkos dalyviai. Pavyzdžiui, telekomunikacijų sektoriuje reikia didelių investicijų į infrastruktūrą, todėl nėra ES valstybės kur lygiagrečiai į tokią pačią infrastruktūrą investuotų penki ar daugiau operatorių. Panašiai ir mažmeninės prekybos sektoriuje: gerai kai yra erdvės mažoms specializuotoms parduotuvėlėms, bet visose ES valstybėse apie du trečdalius rinkos užima trys arba keturi stambūs prekybų tinklai. Dideli prekybos tinklai gali turėti efektyvesnę logistikos grandinę, didesnę derybinę galią derintis su tiekėjais, mažesnius fiksuotus kaštus tenkančius vienai parduotai prekei, todėl vidutinis kainų lygis jose būna mažesnis“, - teigė N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, dirbtiniai suvaržymai tokiuose sektoriuose galėtų reikšti mažesnes užsienio investicijas, bei didesnes vartotojų kainas.
„Konkurencija gali būti ir dažniausiai yra labai intensyvi net ir oligopoliniuose sektoriuose, o neteisėtų susitarimų ir piktnaudžiavimo, kenkiančio vartotojams, prevencija turi užsiimti priežiūros institucijos – Konkurencijos taryba“, - sako ekspertas.
N. Mačiulio manymu, viena iš problemų yra tai, kad Konkurencijos taryba šiuo metu nėra tinkamai finansuojama, dėl mažų atlyginimų negali pasisamdyti geriausių teisininkų ir kitų specialistų.
„Tinkamas jos finansavimas ir įgalinimas būtų saugesnis kelias užtikrinti konkurenciją ir saugoti vartotojus“, - įsitikinęs pašnekovas.
Ketvirtadienį Seime svarstomas Vyriausybės pateiktas ateinančių metų biudžeto projektas. Susisiekti su pačiu S. Skverneliu kol kas nepavyko.
Tai ne pirmas kartas, kai S. Skvernelio ir R. Karbauskio nuomonės išsiskiria. Vien šią savaitę tai jau įvyko du kartus. Be šio ryto pasisakymo, anksčiau S. Skvernelis teigė nesirengiantis stoti į R. Karbauskio vadovaujamą LVŽS, nors dar rugsėjį tvirtino priešingai.
Su tuo sutinka ir politologas Tomas Janeliūnas, tačiau, pasak jo, tai nebūtinai reiškia, kad premjero ir Seimo valdančiosios daugumos lyderio pozicijos išsiskiria.
„Tai ne pirmas kartas, kuomet skiriasi premjero ir Seimo narių idėjos ar pozicijos tam tikrais klausimais. Tame nieko keisto - įvairių idėjų gali šauti bet kuriam Seimo nariui, bet nuo idėjos iki konkrečių projektų yra ilgas kelias. Todėl premjeras tikrai gali žinoti ne visas Seimo rūmuose sklandančias idėjas ar pasiūlymus. Bet tai nebūtinai reiškia, kad iš esmės jau pradeda išsiskirti S. Skvernelio ir R. Karbauskio požiūriai“, - DELFI sakė politologas T. Janeliūnas.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantis Konkurencijos įstatymas numato atvejus, kada verslo subjektams taikoma dominuojanti padėtis, t.y. vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją.
Konkurencijos įstatymo 2 straipsnis teigia, kad jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentus ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
