Seimo nariai, tarp jų ir valdantieji valstiečiai – žalieji, nepritaria tokiems premjero Sauliaus Skvernelio ir finansų ministro Viliaus Šapokos planams.
Sprendžiant iš jų balsavimo ir pasiūlymų, smulkieji verslininkai ir ūkininkai toliau turi mokėti mažesnius mokesčius nei likę gyventojai.
Primename, kad vienas iš ministrų kabineto pasiūlymų buvo nustatyti mažesnę apyvartą, iki kurios galima mokėti fiksuotą gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumą, o ne 15 proc. nuo visų gautų pajamų.
Dar rugsėjį planuota apyvartos ribą sumažinti nuo dabartinių 45 tūkst. Eur iki 20 tūkst. Eur. Vėliau rastas „kompromisas“ – 35 tūkst. Eur.
Vis dėlto Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), kuris yra pagrindinis komitetas, svarstant mokesčių pakeitimus, nusprendė atsisakyti naujovės ir palikti iki šiol galiojančią 45 tūkst. Eur ribą.
Jeigu Seimas pritars tokiai komiteto pozicijai, verslo liudijimus įsigyjantys asmenys ir toliau mokės kur kas mažesnį GPM nei daugelis asmenų, tą patį darbą dirbančių pagal įprastinę darbo sutartį.
Be to, grupė valdančiosios koalicijos parlamentarų su Ramūnu Karbauskiu ir Tomu Tomilinu priešakyje antradienį registravo dar vieną GPM įstatymo pataisą.
Pagal ją, 5 proc. tarifu (t. y. triskart mažesniu nei įprastinis) siūloma apmokestinti ne iki 10 tūkst. Eur, kaip kad siūlė S. Skvernelio Vyriausybė, o iki 15 tūkst. Eur pajamas iš individualios veiklos.
„Siekiant tolygesnio mokestinės naštos paskirstymo turėtų būti orientuojamasi į didesnes nei vidutines pajamas uždirbančius gyventojus <...>. Pasiūlymu siekiama skatinti gyventojų verslumą, smulkaus verslo plėtrą“, – taip pataisą paaiškino ją teikę parlamentarai.
Kita vertus, BFK nepritarė Finansų ministerijos pasiūlymui, kad apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš žemės ūkio veiklos per mokestinį laikotarpį iš šių pajamų gali būti atskaityta 1/20 žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo išlaidų.
Be kita ko, BFK pritarė ir jos pirmininko pasiūlymui pridėtinės vertės mokesčio lengvatą apgyvendinimo paslaugoms numatyti ne neribotą laiką, o tik penkeriems metams, t. y. iki 2022 m. pabaigos.
Nieko nekeis kol nekeis iš esmės
Paklaustas, kodėl komitetas nusprendė nepritarti Vyriausybės pasiūlytai 35 tūkst. Eur ribai, iki kurios galima mokėti fiksuotą mokestį už verslo liudijimą, jo pirmininkas Stasys Jakeliūnas DELFI sakė:
„Vienas iš argumentų – tai nėra svarbus ar sisteminis siūlymas, kuris, kita vertus, paveiktų nemažą dalį smulkių verslininkų. Išklausėme ir jų argumentus, taip pat Vyriausybės poziciją, kad ji neprieštarautų palikti 45 tūkst. Eur ribą.
Pašnekovo teigimu, komitetas taip pat atidžiai nagrinėjo, kaip reikėtų įgyvendinti leidimą į apmokestinamąsias pajamas neįtraukti išlaidų žemės įsigijimui.
Tam nepritarta, niekur pasaulyje esą nėra nieko panašaus. Be to, įgyvendinant tokią nuostatą būtų sunku viską apskaityti, prieš 15 m. įsigijusiems ir dabar žemę perkantiems asmenims būtų sudarytos nevienodos sąlygos.
„Dėl skirtumų tarp ūkininkų ir apskaitos prasme, švelniai tariant, tai buvo labai abejotinas siūlymas. Matyt tai buvo politinis kompromisas“, – paaiškino pirmininkas.
Jis leido suprasti, kad tiek dauguma BFK, tiek valdančiosios koalicijos narių turėtų palaikyti pasiūlymą, kad 5 proc. GPM tarifas būtų taikomas visai individualiai veiklai kol pajamos pasieks 15 tūkst. Eur:
„Buvo diskusija koalicijoje. Vėlgi buvo atėję verslo atstovai argumentavo. Įvairių verslų atstovai dabar apmokestinami vieni 5 proc., kiti – 15 proc. Buvo pasiūlytas finansinis kompromisas. Skirtumas tarp 10 tūkst. ar 15 tūkst. nesudaro apčiuopiamos įtakos biudžetui, o tie, kas mokėjo 5 proc. jiems būtų padidėjusi mokestinė našta. Siekiant to išvengti, buvo sutarta dėl tokio skaičiaus.“
Svarbiausia diskusijos ir aukso vidurys
Paklaustas, ar kosmetiniais pataisymais vadinami Vyriausybės pasiūlymai netapo dar labiau kosmetiniai ir tolygesnio apmokestinimo tikslas nebus pasiektas, S. Jakeliūnas tikino, kad Vyriausybės pasiūlyta kryptis išliko.
Ministras V. Šapoka nesureikšmino to fakto, kad jį patį, visą Vyriausybę ir jos programą tvirtinusi Seimo dauguma turi kitokią nuomonę dėl mokesčių pakeitimų:
„Vyriausybė Seimui pateikė siūlymus, kurie viešosios konsultacijos metu apsvarstyti su visuomene ir, mūsų požiūriu, atliepiantys tikslus.
Vis dėlto juos svarstant Seime buvo gauta daug alternatyvių siūlymų ir, natūralu, kad ieškoma kompromiso tarp skirtingų nuomonių. Svarbu tai, kad tiek Seimo BFK, tiek Socialinių reikalų ir darbo komitetas palaikė patį principą, kad mokestis priklausytų ne nuo profesijos rūšies, o nuo gaunamo pelno dydžio.“
Ką duoda pokyčiai dėl pokyčių?
„Čia jie pradėjo tą burtą su skaičiais, karpydama tarifus, lubas ir grindis „iš lempos“. Nenuostabu, kad Seime atsiras pasiūlymų tą improvizaciją keisti kita improvizacija.
Žinoma, kad mažinti fiksuoto pajamų mokesčio ribą tiesiog šiaip sau neturi jokio pagrindimo, jeigu nedaroma jokia esminė reforma. Tiesiog įsiregistravęs PVM mokėtoju (tai ir privalu daryti pasiekus 45 tūkst. Eur apyvartą, – aut. past.) privalai tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą.
Aukštesnė riba neturėtų jokio pagrindo, o kartelės leidimas žemiau, iš esmės nekeičiant pajamų apmokestinimo tvarkos, yra kaitaliojimas dėl kaitaliojimo. Kalbant apie individualios veiklos „progresinius“ slenksčius (5 proc. ir 15 proc., – aut. past.), tai nei jie turėjo kokį pagrindimą, nei pakeisti turės.“
Vis dėl politikė pripažino, kad valdantieji bent jau atsisakė skirtingą tarifą taikyti skirtingoms individualioms veikloms.
„Na, jeigu nieko nekeiti iš esmės, tai gausi papildomai vien pelargonijų „bukietą“. Individualios veiklos atveju taip, neliko diferenciavimo pagal veiklas, bet apmokestinimo „progresija“ nustatyta visiškai „iš lempos“.
Kodėl nebuvo galima, pvz., pritaikyti neapmokestinamųjų pajamų dydžio analogiškai darbo pajamoms, o tada apmokestinti vienodu 15 proc. tarifu? Taigi, vienas nelogiškumas panaikintas, kitas – sukurtas“, – apibendrino I. Šimonytė.
