Pristatė naują mokėjimo būdą

Investavęs milijonus eurų į mokėjimų sistemą Lietuvos bankas žada, kad jau netrukus mokėjimams atlikti nebereikės laukti trijų ar dešimties dienų.

Įsivedus eurą ir perėjus prie vieningos atsiskaitymų eurais sistemos (SEPA) buvo žadama, kad atlikti mokėjimą net ir į kitą banką bus galima tą pačią dieną.

Vis dėlto bent kol kas mokėjimai į skirtingas kredito įstaigas atliekami vėžlio greičiu. Per ilgąjį savaitgalį tam gali prireikti ir kelių dienų ar savaitės.

Antradienį Lietuvos bankas pristatė naujovę – momentinius mokėjimus. Esą prisijungę prie naujos sistemos finansinių paslaugų tiekėjai galės akimirksniu įvykdyti pinigų pervedimus.

„Ši diena žymi revoliucinį lūžį mokėjimų eurais paslaugų rinkoje. Momentiniai mokėjimai ne tik leis atsiskaityti taip pat greitai kaip ir grynaisiais pinigais, bet ir stiprins konkurenciją mokėjimų rinkoje – tiek kalbant apie paslaugų kokybę, tiek apie kainą“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Lietuvos bankas informavo, kad jo mokėjimų sistema „Centro link“ nuo lapkričio 21 d. momentinių mokėjimų paslauga prieinama 8 valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje, o ilgainiui veiks visoje mokėjimų eurais erdvėje – SEPA – iš viso 34 Europos šalyse. Esą lėšas bus galima pervesti akimirksniu ne tik šių valstybių viduje, bet ir tarp jų.

M. Jurgilas pasakojo, kad naudodamiesi, pvz., mobiliuoju telefonu gyventojai net neturėdami grynųjų paslaugų galės atsiskaityti kirpykloje, turguje arba gavus internetu užsakytą prekę.

„Lietuvos bankas nutiesė greitkelį, nuėmė greičio ribojimo ženklus ir atvėrė vartus“, – vaizdingai pasakojo Lietuvos banko atstovas.

Šiuo metu „Centro link“ paslaugomis naudojasi keliasdešimt mokėjimo paslaugų tiekėjų, tarp kurių yra bankas „Citadelė“, Medicinos, Šiaulių bankai, kredito unijos, „Contis Group“, Elektroninių mokėjimų agentūra, „Paysera“, „Perlo paslaugos“, „Revolut“ ir kt.

Tiesa, daugiausia klientų turintys trys didieji bankai prie šios sistemos nėra prisijungę.

Vis dėlto M. Jurgilas tikino, kad tarpininkaujant Lietuvos bankų asociacijai prie šios sistemos netrukus gali prisijungti ir didieji bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.

Lietuvos banko atstovas tikino, kad naujai paslaugai įdiegti išleista maždaug 600 tūkst. Eur.

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, pavasarį Lietuvos bankas įgyvendino viešąjį pirkimą „Mokėjimo sistemos SEPA-MMS tobulinimo ir plėtros paslaugų pirkimas“. Su keliomis bendrovėmis pasirašyta sutarčių, kurių maksimali suma viršija 5 mln. Eur.

Lietuvos banko atstovas teigė, kad finansinių paslaugų tiekėjams prisijungti prie naujos sistemos nekainuoja nieko. Vis dėlto jiems taikomas mokestis už kiekvieną operaciją. Jų dydis priklauso nuo Lietuvos banko ir kitos šalies susitarimo.

Asociacija siūlo memorandumą

Antradienį Lietuvos bankų asociacija išplatino pranešimą, kuriame pranešė apie bankų, taip pat ir trijų didžiųjų, pasirašytą memorandumą dėl momentinių mokėjimų plėtros Lietuvoje. Juo įsipareigota ne vėliau, kaip 2019 m. rudenį užtikrinti, kad Lietuvoje būtų užtikrinami momentiniai mokėjimai.

Tiesa, neaišku, ar komerciniai bankai jungsis prie Lietuvos banko sistemos, ar kurs savo, ar naudosis kitomis alternatyvomis.

„Tai, ko šiuolaikiniam vartotojui reikia – tai greitai, patogiai, suprantamai veikiančios paslaugos. Atsižvelgdami į tai ir skatindami pažangius bei saugius mokėjimo būdus, bankai įsipareigoja pasiūlyti savo klientams momentinius mokėjimus. Neabejojame, paslauga taps konkurencinga ir tik dar labiau paskatins greitesnį saugių elektroninių atsiskaitymų proveržį mūsų šalyje“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Momentiniai mokėjimai leis vartotojams dar paprasčiau atsiskaityti tarpusavyje, o lėšos bus įskaitomos per kelias sekundes visą parą.

Memorandumu bankai įsipareigoja ne vėliau nei 2019 m. rudenį užtikrinti klientams galimybę tiek gauti, tiek patiems atlikti momentinius mokėjimus.

„Danske Bank“, „Citadele“ ir Šiaulių bankai taip pat jungiasi prie memorandumo, užtikrindami savo klientams galimybę gauti momentinius mokėjimus.

Bankai gali pasirinkti, kuriame nuotolinės bankininkystės kanale (pavyzdžiui, per mobiliąsias programėles ar interneto banką) ir kuriems klientams (gyventojų tarpusavio mokėjimams ar verslo subjektų tarpusavio mokėjimams) teiks šią paslaugą. Kiekvienas bankas sprendimus dėl paslaugos diegimo priims atsakingai įvertindamas klientų poreikius.

Memorandumas yra atviras visiems mokėjimų paslaugų rinkos dalyviams. Norintieji prisijungti prie šio Memorandumo gali kreiptis į Lietuvos bankų asociaciją.