Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto Daliaus Drevinsko teigimu, prieš paleidžiant gyvūną į laisvę, būtina įvertinti, ar jis nekenks kitoms rūšims. Be to, reikia atsižvelgti, kokie gyvūnai gyvena toje teritorijoje, gal paleistieji į laisvę darys didelę žalą, kels grėsmę žmonių, naminių ar laukinių gyvūnų sveikatai, gyvybei.
Tuo labiau kad aptvaruose yra ir tokių laukinių gyvūnų, kurių paleisti į laisvę negalima, pavyzdžiui, Dovydo elnių, muflonų. Pasak specialisto, negerai, kai laisvėje vaikšto ne mūsų krašto gyvūnai, nes gali susimaišyti su vietiniais ir gimti neaiškus mišrūnas.
D. Drevinsko teigimu, Panevėžio apskrityje yra apie 80 voljerų (daugiausia Rokiškio krašte), kuriuose auginami žvėrys. Populiariausi yra danieliai ir taurieji elniai.
Aplinkosaugininko pastebėjimu, auginti danielius dabar madinga. Be to, jie nėra lepūs, lengva prižiūrėti. Dėmėtieji elniai, Dovydo elniai, muflonai dažniausiai auginami maistui.
„Dėl grožio galima auginti keturis, penkis, gal dešimt, bet kai atsiranda kokie 40 ar net 100, reikia bandą mažinti“, – sako specialistas.
Jo teigimu, Rokiškio rajone medžiotojai žvėris iš aptvarų leidžia į miškus, o kituose rajonuose apie tai dar negirdėti. Iš esmės rokiškėnai užaugintus gyvūnus dovanoja valstybei ir taip praturtina miškus.
„Dėl maro labai sumažėjo šernų, tad medžiotojų būreliai tvarkosi ūkiškai. Galvoja, ką medžios. Nebelikus šernų, jie nori užsiveisti kitų gyvūnų. Danieliai sėslūs, nelabai bėga į kitus plotus. Kur paleidi, netoliese ir gyvena“, – „Sekundei“ pasakojo D. Drevinskas.
Aptvaruose užauginti danieliai išgyvena ir laisvėje. Jie nėra išrankūs pašarams ir net atsparesni nei stirnos. D. Drevinskas sako, kad stirnų niekas negali ilgai išlaikyti nelaisvėje – jos nugaišta.
Tenka gaudyti
Laukiniams gyvūnams iš aptvarų ištrūkus į laisvę, jų savininkai turi nedelsdami pranešti policijai ir aplinkosaugininkams. Jei savininkas per mėnesį jų nesugauna, pabėgėliai tampa valstybės nuosavybe.
Gyvūnų hibridai bei Lietuvos teritorijoje natūraliai negyvenę laukiniai gyvūnai turi būti sugauti arba numarinti per trumpiausią įmanomą terminą, bet ne ilgesnį kaip vienas mėnuo.
D. Drevinskas prisiminė, kaip Rokiškio rajone pabėgo Dovydo elniai. Jų savininkas net pirko šautuvą, skirtą užmigdyti gyvūnui, norėdamas sugauti, statė pašiūres.
Nepranešus apie gyvūno pabėgimą ar nesugavus per mėnesį, jis tampa valstybės nuosavybe ir jo nebegalima gaudyti ar medžioti.
„Į laisvę paleisto gyvūno nebegalima laisvai sumedžioti. Nušovus be licencijos, galiotų visos sankcijos su konfiskavimu. Nesvarbu, kad paties žmogaus užaugintas“, – D. Drevinskas perspėja, kad toks atvejis būtų priskiriamas brakonieriavimui.
Savo aptvare medžioti galima ir tam nereikia nei leidimo, nei kam nors pranešti. Augintojai turi registrų knygą, kurioje pasižymi tokią informaciją ir tiek.
