Pačiame Druskininkų turgavietės viduryje maisto papildais ir vaistais prekiaujanti moteris penktadienį buvo atvirai išsidėliojusi ant prekystalio vaistus.
Paklausta, kiek kainuoja skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, ji paprašo 3,5 euro ir išaiškina, kiek kartų per dieną bei kokiomis dozėmis jį galima vartoti.
„Čia rusiškas – geresnis, būna dar baltarusiško geltonose dėžutėse“, – gyrė savo prekę su aiškiu slavišku akcentu kalbanti moteris.
Nusipirkęs turguje vaistą užsukau į vieną iš artimiausių kurorto vaistinių ir parodžiau savo pirkinį vaistininkui.
Jo teigimu, turguje nusipirkti vaistai tikrai yra ne koks maisto papildas, o tikras receptinis vaistas, kurio turgavietėje būti neturėtų. Vaistinėje už panašią pakuotę, tik pagamintą ne Rusijoje, sumokėčiau mažiausiai euru brangiau.
Mano darytoje nuotraukoje vaistininkas atpažino dar keletą receptinių vaistų, kurių jis negalėtų parduoti be gydytojo išrašyto recepto.
Tačiau turgaus prekeiviams tai nerūpi, o vaistų krizė suteikia jiems galimybę didinti nelegalios prekybos apyvartą.
Nes vaistinėse negavę įprastų medikamentų jau ne tik druskininkiečiai, bet ir kurorto svečiai vis dažniau jų ieško turguje.
DELFI primena, kad vaistinės iš gyventojų receptų dėl receptinių vaistų pradėjo atidžiau prašyti po to, kai įsigaliojo tvarka leidžianti vaistines tikrinti slaptiems pirkėjams. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad receptinių vaistų nepadaugėjo.
