Tiesa, tokių nėra daug. Kaip nurodė Lietuvos banko komunikacijos departamento atstovai, prabangūs pirkiniai, tokie kaip išskirtiniai butai ar automobiliai, yra išimtys, pavieniai atvejai.

„Tarp tokių – „Taupkasės“ kredito unija, „Snoro“ banko pavyzdžiai“, – teigiama atsakyme.

Naudojo reprezentacinėms reikmėms

Kaip rašyta spalį išplatintame pranešime, Lietuvos bankas nusprendė nušalinti „Taupkasės“ vadovę Loretą Fomkiną ir apribojo skolinimą. Tokių priemonių imtasi įvertinus neplaninio patikrinimo rezultatus.

„Nors kredito unija dirbo nuostolingai, ji investavo nemažas sumas į su tiesiogine veikla nesusijusius dalykus.

Pavyzdžiui, Kredito unijų įstatyme nurodyta, kad kredito unija gali investuoti į nekilnojamąjį turtą tik tuo atveju, jeigu jis būtinas tiesioginei veiklai. O „Taupkasė“ už 235 tūkst. eurų įsigijo butą šeštame aukšte su terasa Kaune ir dar skyrė daugiau nei 50 tūkst. eurų jo remontui, motyvuodama, kad nori plėsti skolinimo paslaugas juridinių asmenų segmentui.

Lietuvos banko specialistai nustatė, kad butas negalėjo būti naudojamas kredito unijos reikmėms (nepakeista paskirtis, negautas savivaldybės ir bendraturčių sutikimas, neįrengtas atskiras įėjimas), o dėl netinkamo rizikos valdymo kredito unija apskritai nebuvo pasirengusi norimai verslo plėtrai.

Ekonomiškai nepagrįstas ir tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti nebūtinas buvo ir kredito unijos valdymo organų sprendimas įsigyti prabangius lengvuosius automobilius „Bentley Continental GT Speed“ ir „Porsche Panamera“.

Piniginių operacijų schemos rodo, kad šie sandoriai buvo reikalingi tik kaip lėšų šaltinis atsiskaityti su viena vartojimo kreditus teikiančia įmone. Panašių sandorių buvo ir daugiau, dėl jų buvo pabloginta kredito unijos finansinė padėtis. Be to, „Taupkasės“ vadovai iš kredito unijos patys pasiskolino daugiau, nei leidžia įstatymas“, – rašoma pranešime.

Kiek vėliau „Taupkasės“ atstovė Karolina Nėniūtė aiškino, kad tiek butas, tiek automobiliai kredito unijai buvo reikalingi.

„Teiginys, kad „Taupkasės“ įsigytos patalpos negali būti naudojamos unijos reikmėms yra tik Priežiūros tarnybos interpretacija, kadangi šis nekilnojamas turtas buvo įsigytas iš juridinio asmens, kuris šiose patalpose buvo įsirengęs biurą veiklai vykdyti.

Garsiai žiniasklaidoje nuskambėję automobiliai yra 7–9 metų senumo, įsigyti rinkos kainos verte, šis turtas buvo naudotas reprezentacinėms reikmėms mezgant kontaktus su užsienio investuotojais“, – rašė K. Nėniūtė.

Po bankroto – aukcionas

2011 metais bankrutavusio banko „Snoras“ vadovai taip pat mėgo prabangius automobilius.

Anksčiau skelbta, kad jų garažuose rasti „Mercedes Benz S500L“, „Bentley“, „Spyker“ automobiliai. Juos bankroto administratorius nusprendė parduoti aukcionuose, kartais ir užsienyje.

DELFI anksčiau rašė, kad kad oranžiniu metalo spalvos sportiniu „Spyker C8 Laviolette LM85“ yra važinėjęs buvusio banko „Snoras“ akcininko Raimondo Baranausko sūnus Edgaras, banke ėjęs verslo klientų departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas, tačiau kai bankas buvo nacionalizuotas jis nuo pareigų nušalintas.

Tuo metu „Bentley Arnage LWB Mulliner“ važinėjosi pats R. Baranauskas. Teigta, kad jis labai juo didžiavosi, nes buvo pažymėtas išskirtiniais numeriais „Snoras“ ir tapo vizitine banko kortele.

Internetinės svetainės caranddriver.com duomenimis, „Bentley Continental GT Speed“ kainuoja apie 206 tūkst. eurų.

„Porsche Panamera“ gali atsieiti apie 73 tūkst. eurų.

„Mercedes Benz S500L“ kainuoja apie 77 tūkst. eurų.

„Bentley Arnage LWB Mulliner“ gali atsieiti ir 193 tūkst. eurų.

„Spyker C8 Laviolette LM85“ kainos pasiekia maždaug 296 tūkst. eurų.