Taip įsitikinęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.
DELFI TV laidoje „Gyvai“ jis pasakojo, kad jau dvidešimt metų siekia, kad Lietuvoje nebūtų pamiršta progresinių mokesčių idėja.
„Džiaugiuosi, kad dabar jau net bankininkai, kurie ruošiasi kandidatuoti į prezidentus, pasiima šią idėją ir pasisako už progresinius mokesčius, bet „ne tokius, kaip A. Sysas“, – šyptelėjo politikas.
Jis pripažino, kad dėl dabartinėje mokesčių sistemoje esama progresyvumo, tačiau esą trūksta progresinių tarifų.
„Progresyvumas yra, bet ne progresiniai mokesčiai. Kitaip tariant, nėra progresinių pajamų mokesčio tarifų. Turime proporcinę sistemą. 15 proc. moka ir daugiau uždirbantis, ir tik minimalų atlyginimą. Kai kurie gaunantys pajamų iš kitų šaltinių tik 5 proc., o kai kas moka 15 proc., bet visiškai nemoka „Sodros“ įmokų.
Diferenciacija didelė. Labai norime gyventi kaip vakariečiai, kaip ES nariai, bet mūsų mokesčių sistema – rytietiška“, – komentavo pašnekovas.
Jo teigimu, naujausias socialdemokratų pasiūlymas dėl progresinių mokesčių yra kiek kitoks nei ankstesni:
„Sakykime taip, vienas iš kliuvinių kritikams būdavo tas, kad progresiniais mokesčiais esą sunaikinsime viduriniąją klasę ar jos nesukursime. Taigi, naujame projekte pirmi mokesčio tarifo laipteliai labai nedideli – 15, 16 ir 17 proc. Tik toms pajamos, kurios viršija 48 tūkst. Eur sumą (t. y. 4 tūkst. Eur per mėnesį), būtų taikomas 20 proc. tarifas.“
A. Syso teigimu net ir tokio dydžio gyventojų pajamų mokesčio tarifai nebūtų dideli palyginti su tais, kurie taikomi kaimyninėse šalyse.
Vis dėlto politikas abejojo, ar šiam Seimui pavyks įvesti progresinius mokesčius, nors valdančioji Valstiečių ir žaliųjų partija tokią nuostatą buvo įsirašiusi į rinkimų programą.
„Dėjau daug vilčių, bet matau, jie traukiasi. Valstiečiai ėjo su šiuo lozungu kritikuodami socialdemokratus ir jų politiką Darbo kodekso srityje, jie įsirašė progresinius mokesčius į programą, bet dabar nukelia į 2019 m. Mano patirtis sako, kad kai prasideda rinkimai, o 2019 m. bus treji rinkimai, o 2020 m. bus ir Seimo rinkimai ir lobistų grupės neleis priimti įstatymo.
Manau, pasistumdysim, pamojuosim kardais, pasikeisime nuomonėmis, lozungais „atimti ir padalinti“, o ne gyventi solidariai ir kurti gerovės valstybę, ir galiausiai projektas bus nubrauktas“, – svarstė komiteto pirmininkas.
Paklaustas, kodėl kitaip nei daugelyje kitų ES šalių, Lietuvoje neapmokestinamos net ir didžiausios pensijos, jis teigė, kad tai yra diskusijų klausimas.
„380 Eur niekas nesiruošia apmokestinti, bet tikrai reikia pasakyti, kad Lietuvoje yra atvejų, kai žmonės gauna arti 2 tūkst. Eur sudėjus senatvės ir valstybinę pensiją. Visiškai sutinku, kad šita kategorija žmonių irgi turėtų mokėti progresinį gyventojų pajamų mokestį, jeigu jis toks būtų.
Žiūrėkime į pajamas – kokios leidžia oriau gyventi, išgyventi ir kokios pajamos yra, jei žmogus papildomai sumokėjęs 10, 20 ar 30 Eur, nuo to „nenubiednės“, jo gyvenimas nepasidarys košmariškas. Tai būtų indėlis į bendrą solidarumo katilą“, – kalbėjo pašnekovas.
Kaip vieną iš idėjų Lietuvai jis pasiūlė gyventojų pajamų mokesčio lengvatą sportuojantiems gyventojams.
„Lietuvoje mes vis išgirstame siūlymus apmokestinti cukrų, didinti akcizą alkoholiui, kad būtų galima remti sportą, kultūrą. Aš manau, reikėtų sudaryti sąlygas gauti lengvatą žmonėms, kurie lanko sporto klubus, sportuoja, kurie išleidžia dalį pinigų savo sveikatinimui. Jie mažiau naudojasi sveikatos paslaugomis, kurioms išleidžiame labai daug pinigų.
Žiūrint į ateitį, tai būtų fantastinė investicija. Nors šiaip Lietuvoje yra didelis sportavimo bumas, nepalyginsi kaip buvo prieš 10 ar 20 metų. Bet tai paskatintų daugiau žmonių sportuoti – nueiti į sporto klubą, nueiti pašokti, užsiimti laipiojimu, orientavimosi sportu, dviračiais ar į baseiną. Dabar daugelis paprasčiausiai negali sau to leisti. Jų pajamos tokios mažos, kad skaičiuoja kiekvieną eurą“, – kalbėjo A. Sysas, prisipažinęs, kad pats mėgsta pabėgioti miške.
Jo nuomone, kaip anksčiau buvo galima susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio už naujus kompiuterius, taip dabar būtų galima tokią lengvatą taikyti lankantiems sporto klubus ar užsiimant kita sveikatą gerinančia veikla.
Tiesa, reikėtų nustatyti ir tam tikrą ribą (pvz., 500 ar 1 tūkst. Eur), kurią būtų galima įtraukti į neapmokestinamas pajamas pateikus tam tikrus dokumentus.
