Socialdemokratai Andrius Palionis, Algirdas Sysas ir Rasa Budbergytė siūlė įvesti keturis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus.
Jie norėtų, kad dabar galiojantis 15 proc. tarifas būtų taikomas tik 20 tūkst. eurų neviršijančiai gyventojų metinei pajamų daliai. Taigi maždaug iki 1,3 tūkst. eurų „į rankas“ per mėnesį uždirbantiems gyventojams niekas nesikeistų.
Tuo metu pajamų dalis tarp 20 tūkst. ir 30 tūkst. eurų būtų apmokestinama 16 proc., dalis tarp 30 tūkst. ir 40 tūkst. eurų – 17 proc., o dalis viršijanti 40 tūkst. eurų – 20 proc. Tai reiškia, kad daugiau nei apie 2,5 tūkst. eurų „į rankas“ per mėnesį gaunantiems gyventojams mokesčių našta didėtų labiausiai.
Socialdemokratų aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas didina visuomenės narių turtinę nelygybę, socialinę atskirtį, kadangi didesnes pajamas gaunantiems asmenims atskaičius būtinąsias išlaidas liekanti pajamų dalis yra kur kas didesnė, nei mažesnes pajamas gaunančių asmenų liekanti pajamų dalis.
Skaičiuojama, kad dėl jų pasiūlymo į biudžetą būtų surenkami papildomi 105 mln. eurų. Projektą pristatinėjęs A. Palionis sakė, kad didžioji šios sumos dalis – 96 mln. eurų – būtų surenkama iš 40 tūkst. eurų viršijančios pajamų dalies.
Už tai, kad socialdemokratų pasiūlymas būtų svarstomas pasisakė 59 Seimo nariai, prieš – 5, dar 19 susilaikė.
„Puikiai žinome, kad mūsų ilgą laiką vykdyta ekonominė politika serga sunkia liga. Turime skurdą, pagaliau pripažinome, kad turime didelę nelygybę. Progresiniai mokesčiai yra puikus instrumentas kurti gerovės valstybę“, – prieš balsavimą sakė valstiečių žaliųjų narys Tomas Tomilinas.
Tuo metu konservatorius Jurgis Razma pastebėjo, kad prieš įvedant progresinius mokesčius reikia įvesti „Sodros“ lubas. „Su tokiomis idėjomis negalime kalbėti apie investicijų pritraukimą“, – prieš balsavimą sakė jis.
Dviejų tarifų pasiūlymas
Savo ruožtu konservatoriai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas teikė siūlymą įvesti du naujus GPM tarifus.
Jie norėtų, kad 21 600 eurų per metus neviršijanti pajamų dalis būtų apmokestinama 12 proc. tarifu, o 21 600 eurų viršijanti – 19 proc. Tai reiškia, kad maždaug iki 1,4 tūkst. eurų „į rankas“ per mėnesį uždirbantys gyventojai mokesčio sumokėtų mažiau, o uždirbantiems daugiau tektų tokia pati arba didesnė mokesčių našta.
Konservatorių aiškinamajame rašte teigiama, kad progresinis GPM padėtų sumažinti pajamų nelygybę ir užtikrinti didesnius atlyginimus mažiausias pajamas gaunančių žmonių grupėje.
Skaičiuojama, kad įvedus siūlomą mokestį, valstybės ir savivaldybių biudžetai per metus neteks apie apytiksliai 18,6 mln. eurų pajamų.
„Tačiau tai yra labai apytiksliai skaičiavimai. Nėra tikslių duomenų, koks yra gyventojų pasiskirstymas pagal gaunamą didesnį nei 3 tūkst. eurų darbo užmokestį. Taip pat nežinoma, kiek ir kokį darbo užmokestį gaunančių gyventojų moka ne 15, o 5 proc. GPM. Skaičiavimuose laikytasi prielaidos, kad visi moka 15 proc. GPM“, – pridūrė įstatymo pataisos autoriai.
Už tai, kad konservatorių pasiūlymas būtų svarstomas pasisakė 52 Seimo nariai, prieš – 3, dar 17 susilaikė.
„Siūlau pritarti, nes mes svarstyti mokesčių reformą tikrai turime, gal ir plačiau žiūrint, apjungiant su „Sodros“ mokesčiais“, – prieš balsavimą sakė socialdemokratas Juozas Olekas.
„Negaliu pritarti, nes mes kalbėjome apie sisteminę mokestinę reformą ir linkėčiau dabartinei Vyriausybei pateikti sistemiškus pasiūlymus“, – sakė J. Razma.
DELFI primena, kad savo mokesčių ir socialinės sistemos patobulinimą Seimui jau yra pateikusi Vyriausybė. Jos pasiūlyme numatyta didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, keisti verslo liudijimų ir individualios veiklos apmokestinimo tvarką, naikinti kai kurias mokesčių lengvatas, tačiau apie progresinius tarifus nekalbama.
