Lapkričio 8 dieną posėdyje svarsčiusi Seimo narių Aušros Maldeikienės ir Ingridos Šimonytės kreipimąsi dėl DELFI publikacijoje „Po susidomėjimo Seimo nario žmonos verslo laimėjimu – vyro vizitas“ pateiktų aplinkybų apie J. Varkalio parodytą dėmesį savo žmonos Nijolės Varkalienės įmonei „Plungės Jonis-S“ komisija nustatė, kad Seimo narys savo mandatu ir privilegijomis nepiktnaudžiavo.
„Pokalbiui pasisukus būtent apie vykusį Plungėje esančios žiedinės sankryžos rekonstrukcijos konkursą, kurį laimėjo „Eurovia Lietuva“, „Plungės lagūna“ bei „Plungės Jonis-S“, J. Varkalys pokalbyje nebedalyvavo ir sutarė susitikti su E. Skrodeniu kitą kartą. <...>
E. Skrodenis patvirtino, kad Seimo narys J. Varkalys susitikime dalyvavo, tačiau pokalbio metu nedėstė savo argumentų ar pozicijos“, – be kita ko rašoma komisijos išvadoje.
Vis dėlto, komisija rekomendavo J. Varkaliui svarstant klausimus bei priimant sprendimus, tiesiogiai susijusius su „Plungės Jonis-S“ vykdoma veikla bei veiklos sritimi, vadovautis savo sąžine, vengti situacijų, kad visuomenei kiltų įtarimų dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto galimybės.
Kilo abejonių
Po DELFI publikacijos apie J. Varkalį A. Maldeikienė sakė, kad jai kilo klausimų dėl Seimo nario etikos.
„Išsiuntėme klausimą, ar šiuo atveju Seimo narys, dalyvaudamas susitikime, ir galimai bandydamas paveikti valstybės tarnautojų sprendimus elgėsi etiškai, ir ar tokiu būdu siekdamas palankių sprendimų su juo susijusiems asmenims nepiktnaudžiavo Seimo nario mandatu ir privilegijomis“, – anksčiau savo tinklaraštyje rašė A. Maldeikienė.
Politikė pridūrė, kad Lietuvos Respublikos Valstybės politikų elgesio kodekse, kuriuo turi vadovautis visi valstybės politikai yra išvardinti principai, kuriais turėtų vadovautis valstybės politikas, tarp jų – teisingumo, sąžiningumo, skaidrumo, viešumo, nesavanaudiškumo ir nešališkumo.
„Jei viešoje erdvėje pateiktos žinios yra teisingos, manau kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar šis Seimo narys sekė šiais principais. Taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar šiuo atveju buvo tinkamai derinami viešieji ir privatūs interesai, ar tai, kas įvyko negali būti traktuojama kaip protekcionizmas savo artimiausios aplinkos žmonėms“, – teigė Seimo narė. A. Maldeikienė ir papildė, kad tai nėra vienintelis atvejis, kai šis Seimo narys stebimas situacijose keliančiose pagrįstų klausimų.
„Laikraštyje „Plungės žinios“, rugsėjo 8 dieną išspausdintoje publikacijoje randame Plungės rajono savivaldybės parengtą ir apmokėtą straipsnį, kuriame reklamuojamas šis Seimo narys bei su juo susijusi bendrovė.
Kyla klausimas, kiek toks „informacijos teikimas“ iš tiesų yra Seimo nario reklama už mokesčių mokėtojų lėšas, kontekste naudojant subjektus (rangovus), kuriuose interesų turi su Seimo nariu susiję asmenys“, – svarstė A. Maldeikienė.
Kaip jau rašyta, 2017 metų balandį paskelbtą žiedinės sankryžos Plungės miesto Dariaus ir Girėno gatvėse bei naujos gatvės tarp Dariaus ir Girėno ir Alanto gatvių statybos darbų viešąjį pirkimą laimėjo trys jungtinės veiklos partneriai: „Eurovia Lietuva“, „Plungės lagūna“ ir „Plungės Jonis-S“.
Registrų centro duomenimis, „Plungės Jonis-S“ šiuo metu turi du akcininkus – Vidmantą Joniką ir Nijolę Varkalienę. Pastaroji yra Seimo nario J. Varkalio žmona.
Trijų įmonių junginys už darbų atlikimą paprašė 779 062,88 euro ir tai buvo didžiausias pateiktas pasiūlymas. Paaiškėjus, kad pirkimą laimėjo didžiausią kainą pateikę dalyviai, Kelių direkcija nusprendė juo pasidomėti atidžiau.
Kaip DELFI papasakojo Kelių direkcijos direktoriaus vyriausiasis patarėjas Vitalijus Andrejevas, rugsėjo 11 dieną, pirmadienį, į Kelių direkciją buvo atvykęs Plungės rajono meras Audrius Klišonis, savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Jūratė Garčinskaitė ir Plungėje išrinktas Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Jonas Varkalys.
„Kiek man žinoma, klausimus uždavinėjo meras ir vedėja aktyviausiai. Jie norėjo pasakyti, kad jie procedūras atliko tinkamai ir norėjo paraginti mus, kad mes rašytumėmės sutartį, atsižvelgiant į tai, kad įgaliojimą suteikėme“, – sakė V. Andrejevas.
Plungėje vykdytas viešasis pirkimas ir kilę įtarimai dėl jo skaidrumo paskatino Kelių direkciją peržiūrėti ir įvertinti visas su savivaldybėmis pasirašytas viešųjų pirkimų sutartis bei pinigų skyrimo tvarką.
