Prieš kurį laiką plačiai aprašyta, kaip valstybės įmonėje „Automagistralė“ jos vadovas tvarkėsi kone kaip nuosavoje bendrovėje. Tai paskatino pasidomėti kitomis regioninėmis kelių priežiūros įmonėmis ir jas prižiūrinčia Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).
Paklausta apie darbuotojų ryšius pastaroji atsitvėrė tylos siena. Vis dėlto iš kitų patikimų, bet anonimiškumo prašiusių šaltinių, DELFI gauta informacija yra iškalbinga.
Pradedant pačia direkcija, kurioje giminystės ryšiais susiję dešimtadalis darbuotojų ir baigiant Kauno regiono keliais, kuriuose net 34 proc. iš daugiau kaip 300 darbuotojų yra giminės, visoje sistemoje apstu glaudžiai tarpusavyje susijusių asmenų.
Nemažai jos darbuotojų giminių dirba ir Susisiekimo ministerijoje, užima vadovaujančias pareigas privačiose kelių tiesimo įmonėse, kurioms viešuose pirkimuose išleidžiama dešimtys ar net šimtai milijonų eurų.
Pavyzdžiui, LAKD Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Irena Jurevičienė ir Susisiekimo ministerijos transporto atašė Arūnas Jurevičius yra motina ir sūnus.
Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja Irena Jurevičienė ir to paties skyriaus patarėja yra teta ir dukterėčia.
Valstybės turto skyriaus projekto administratorė Ieva Džervutė yra Vilniaus regiono kelių direktoriaus Petro Džervaus dukra.
Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus patarėja Jūratė Šarpytė-Vaičiulionienė yra Alytaus regiono kelių direktoriaus Broniaus Vaičiulionio marti. Jos vyras, t. y. šio direktoriaus sūnus, Tadas Vaičiulionis dirba projektų vadovu AB „Panevėžio keliai“, kurie yra daugybės milijoninių konkursų, skelbtų tiek LAKD, tiek regioninių įmonių, laimėtojai.
Tai tik keli pavyzdžiai, kaip giminystės ryšiais susiję kelininkai, tačiau jų yra daugybė.
DELFI paklausė pareigas paliekančio LAKD vadovo Egidijaus Skrodenio, kaip užtikrinama, kad privačių interesų konfliktų būtų išvengta ir kiek direkcijos darbuotojų yra giminės.
Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Laurynas Slapšys už jį atsakė tik tiek: „Vadovaujamas pareigas užimančių ir sprendimus priimančių asmenų vieši ir privatūs interesai yra skelbiami viešai. Žemesnes pareigas užimančių darbuotojų asmens duomenų skleisti negalime.“
Nauja įmonė ir valdyba
Nuo lapkričio pradžios „Automagistralė“ ir 10 regioninių kelių įmonių, veikusių kiekvienoje apskrityje, buvo sujungtos ir tapo valstybės įmone „Kelių priežiūra“. Jos atstovų atsakymas į DELFI klausimus taip pat buvo trumpas:
„Šiuo metu įmonė neturi Komunikacijos skyriaus vadovo ir į Jūsų užklausą galėsime atsakyti tik po lapkričio 20 d. Ačiū už supratingumą.“
Vis dėlto praėjus parai po pirmo atsakymo (jo nepasirašė joks darbuotojas) naujasis „Kelių priežiūros“ generalinis direktorius Darius Aleknavičius paprašė tokį atsakymą laikyti „nesusipratimu“.
Nuo 2017 m. gegužės jis buvo Kauno regiono kelių vadovas, šiame poste pakeitęs atsistatydinusį Vidmantą Lisauską, kurį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) buvo sulaikiusi trims mėnesiams.
„Naujai pradedanti veikti „Kelių priežiūra“ ir jos administracija laikosi skaidrumo principų ir įstatymų reikalavimų. Turime gražių pavyzdžių, kai kelininko profesiją yra pasirinkusios net kelios šeimos kartos, tačiau negali būti jokių kompromisų, jei tai susiję su įmonės vertybėmis, darbo kokybe, darbuotojų kompetencija ar pavaldumu – kiekvienam tokiam atvejui dabar skiriame ypatingą dėmesį“, – komentavo D. Aleknavičius.
„Jūsų atsiųsti duomenys dėl nepotizmo lygio atrodo šokiruojančiai ir netgi sunkiai tikėtini, tačiau juos patvirtinti ar komentuoti, galėtume tik po detalesnės analizės, atsižvelgiant į tai, kad įmonės buvo apjungtos tik lapkričio 1 d. Tačiau, dar kartą noriu pabrėžti, kad jau nuo dabar siekiame nulinės tolerancijos nepotizmui ar korupcijai politikos“, – tikino generalinis direktorius.
Jo teigimu, įmonėje jau įkurtas Saugos ir prevencijos skyrius, parengta nauja korupcijos prevencijos politika, kurią tvirtins nauja įmonės valdyba.
„Nauji darbuotojai atrenkami vertinant jų kompetencijas, darbinę patirtį ir reputaciją, ruošiamasi atlikti darbuotojų viešų ir privačių interesų deklaravimą, kuriami įrankiai ir procesai veiklos skaidrumui, korupcinėms apraiškoms užkardyti bei kontroliuoti. Jau dabar yra centralizuojamas viešųjų pirkimų valdymas, parengtos ir patvirtintos naujos taisyklės, tvarka ir atsakomybių ribos valdant su pirkimais susijusią korupcijos riziką“, – aiškino D. Aleknavičius.
Beje, naujos įmonės „Kelių priežiūra“ valdybai vadovauja Vygantas Sliesoraitis. Kiek daugiau nei prieš metus jis ir kiti verslininkai linksniuoti dėl to, kad buvo apsitvėrę dalį valstybinės žemės prestižinėje Vilniaus vietoje Žvėryne – už kelių šimtų metrų, kur namus turėjo susisiekimo ministro Roko Masiulio brolis Petras.
Buvo vieša paslaptis
„Pradėjusi dirbti nauja ministerijos vadovybė aptiko tai, kas susisiekimo sektoriuje daugybę metų buvo vieša paslaptis – dalis darbuotojų yra susiję giminystės ryšiais. Žinoma, giminystės ryšiai savaime nėra nuosprendis. Darbuotojai nėra mažiau svarbūs ar blogiau vertinami, jei jie giminės.
Tačiau kiekvienam tokiam atvejui skiriame ypatingą dėmesį – kompromisų darbo kokybei ar kompetencijai negali būti. Išskirtinis dėmesys yra skiriamas ir net menkiausiam įtarimui korupcija, viešųjų ir privačiųjų interesų deklaravimui ir konfliktų prevencijai. Atvejais, kai korupcija pasitvirtino, taikėme griežčiausią priemonę – atleidimą iš darbo, kai kuriais atvejais kreiptasi į teisėsaugą.“
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė Ingrida Palaimaitė teigė, kad nepotizmas – ryški problema mūsų šalyje.
„Verslininkų nuomone, bičiulių, giminių ir politinių partijų narių protegavimas yra labiausiai paplitusios korupcijos apraiškos Lietuvoje. Beje, trečdalis ES verslininkų mano, kad nepotizmas Lietuvoje yra problema jų verslui“, – pastebėjo projektų vadovė.
Jos teigimu, pats faktas, kad įmonės darbuotojai susiję giminystės ryšiais, nėra nusikaltimas, tačiau tam tikras pavojaus signalas. Esą žinant, kaip jautriai visuomenė reaguoja į tokius sprendimus, svarbu, kad vadovai jaustų atsakomybę ir darbuotojus priimtų pagrįstai. Ypatingai svarbu, kad jų giminės jiems nebūtų tiesiogiai pavaldžios.
„Remiantis metafora, kad „saulės šviesa – geriausia dezinfekcinė priemonė“, vienas iš priešnuodžių prieš korupciją – didesnis skaidrumas ir sprendimų pagrįstumas. Svarbu, kad valstybės įmonėse dirbtų nepriekaištingos reputacijos darbuotojai, kurie priimtų sprendimus kuo pagrįsčiau, žinotų, kuriuo metu turi nusišalinti nuo sprendimų priėmimo dėl galimo interesų konflikto.
Be abejo, svarbu, kad galėtume sužinoti apie galimus nusižengimus ir piktnaudžiavimo atvejus. Labai laukiu ir tikiuosi, kad jau greitai turėsime gerą pranešėjų apsaugos įstatymą. Svarbu, kad įmonių vadovai suprastų, kad šis įstatymas skirtas jiems ir yra pagalbinė priemonė sužinoti apie neteisėtas veiklas įmonės viduje“, – apibendrino I. Palaimaitė.
Pradėti tyrimai dėl kelininkų veiksmų
Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus kelių remonto srityje:
„Pareigūnai turi duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad, pasinaudojus LAKD ir vienos valstybės įmonės inicijuotais ir vykdytais ne mažesnės nei 1 mln. eurų vertės dviem viešaisiais pirkimais dėl kelių remonto, buvo piktnaudžiaujama tarnyba.“
Šį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų organizuojant valstybinės reikšmės kelių kapitalinio remonto darbus Šiaulių regione:
„Įtariama, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį iš vienos kelių rekonstravimo, remontavimo bei priežiūros darbus atliekančios įmonės.“
Šį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
