Pasak IT paslaugų bendrovės „Tieto Lietuva“ verslo plėtros vadovo Andriaus Adamonio, „blockchain“, kitaip dar vadinamą paskirstyto transakcijų žurnalo technologiją, galima palyginti su tradiciniu buhalteriniu žurnalu.
Tik jo nepakeičiamumą užtikrina kriptografija, aiškina A. Adamonis.
Viena iš idėjų Lietuvai – duomenų centrų ir „blockchain“ technologijų parkas Ignalinos AE vietoje
Remiantis specialisto žodžiais, „blockchain“ technologija visiškai nepriklausoma nuo vietos, todėl nesvarbu, kur ji yra – Lietuvoje, Vietname ar Australijoje. Lietuva kaip geografinė vieta nėra nei pranašesnė, nei prastesnė kuriant tokius sprendimus.
Pasak jo, išskirtiniai galime būti nebent dėl jos taikymo arba dėl žmonių, kurie tuos taikymus sukuria.
Visagino tarybos nario Jevgenijaus Šuklino nuomone, Lietuva šioje srityje galėtų būti išskirtinė, jei ir ryžtųsi pastatyti ypač didelio galingumo strateginį objektą – duomenų centrų ir „blockchain“ technologijų parką ne bet kur kitur, o buvusios Ignalinos AE vietoje. Anot jo, didelių investuotojų, norinčių vystyti, atsirastų labai greitai.
„Aišku, sudėtinga, priklauso ir nuo politinių sprendimų, nes čia strateginis objektas. Mes manome, kad turime puikią infrastruktūrą, bet turėtumėme skirti lėšų pertvarkyti tai, ką turime – elektros tinklus ir vandens aušinimo įrenginius. Trūksta valstybės pritarimo. Užtektų paskelbti tarptautinį konkursą ir numatyti kokias nors ekonomines lengvatas. Elektros kaina šitam projektui yra labai svarbi. Kam skirti milijonus eurų objekto uždarymui, jei galima skirti lengvatas elektros energijai toje vietoje ir sutaupyti tuos pinigus? Daug kas susidomėtų tokia lokacija Europos viduryje, kurioje infrastruktūra duomenų centrų įkūrimui tikrai gera – šalia visų tinklų, susisiekimo kanalų“, – aiškina J. Šuklinas.
Jonas Udris: bet koks verslas prieš pradėdamas ką nors Ignalinoje skaičiuos mokesčius
Apie „blockchain“ technologiją iniciatyvai užsiminė Registrų centro Vilniaus filialo direktoriaus pavaduotojas Jonas Udris. Jis sutinka, kad idėja panaudoti buvusios AE infrastruktūrą – reikalinga, tačiau jis mato ir daugiau galimybių išnaudoti senas infrastruktūras.
„Mano supratimu, idėja išnaudoti senuosius arba didžiuosius infrastruktūros objektus ir pritraukti juos naujam gyvenimui yra reikalinga dėl dviejų priežasčių. Pirma, išnaudoti šią infrastruktūrą, na, kaip rūšiuojame stiklą, plastiką, taip galime panaudoti ir infrastruktūrą. <...> Pas mus gal ne Ignalinos AE, bet kiti objektai galėtų būti išnaudoti. <...> Antras dalykas, kodėl yra svarbu ir kodėl palaikyčiau J. Šuklino idėją – didžiulė socialinė nauda, nes Visagino regionas uždarinėjant AE tampa labai jautrus ir nepasiūlius alternatyvos tuo pat metu ją pasiūlys vokiečiai, švedai, norvegai ir kiti“, – teigia J. Udris.
Tarp Idėja Lietuvai sistemoje pateiktų siūlymų kelis kartus buvo paminėta, kad Lietuva galėtų ne tik pritaikyti inovacijas šalies viduje, bet ir orientuotis į užsienio investuotojus. Pasak Jono Udrio, turint reikiamą infrastruktūrą galima pasvajoti ir apie „Teslos“ gigafaktorius AE vietoje, tačiau norint vystyti šiuolaikinius verslus ir kuriant didelių investicijų reikalaujančias įmones, centrus Lietuvoje, tiek užsienio, tiek Lietuvos investuotojai gali susidomėti „kvietimais“, tačiau juos atbaido nenuosekli mokesčių politika. J. Udrio teigimu, norint, kad žmonės ryžtųsi investuoti Lietuvoje, iš valstybės reikalauti J. Šuklino minėtų lengvatų neužtenka.
„Mano supratimu, reikia dviejų dalykų. Vienas – palankių ekonominių sąlygų, ir kitas – valstybės institucijų nuoseklumo, nuoseklaus požiūrio. Investuotojui reikia žinoti, kad mokesčių tarifai, kurie šiandien yra valstybėje, nesikeis bent 10–15 metų. Planuodamas verslą jis planuoja grąžą. Planuodamas grąžą jis turi atsižvelgti į mokesčių tarifus – tai ir darbo, ir verslo mokesčių tarifai“, – savo teiginį aiškina J. Udris.
„Blockhain“ technologija gali būti pritaikyta valstybinėse institucijose
Nors dažniausiai pasitaikantis „blockchain“ pritaikymas yra faktų (transakcijų) patvirtinimas finansų srityje (pavyzdžiui, bitcoin), technologija iš esmės gali pasitarnauti daugybėje kitų sričių, kuriose svarbus transakcijų arba susitarimų fiksavimas be galimybės keisti duomenis, tarkime, valstybinių institucijų veikloje. Vienas iš „Blockchain“ technologijos panaudojimo būdų galėtų padėti smarkiai sumažinti gan mechaniškus sandorius registruojančių darbuotojų skaičių. Idėją skaitmenizuoti valdymo procesus ir panaudoti „Blockchain“ siūlo ir koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė. Pasak jos, tokių technologijų pritaikymas padeda spręsti ir korupcijos, šešėlinės ekonomikos, neskaidrių viešųjų pirkimų ir biurokratizmo problemas.
„Galima įsivaizduoti kokį nors registrų centrą, kuris registruoja nuosavybes, įgaliojimus, žmones. Kas iš tikrųjų yra labai tipinis veiksmas. Tokių tipinių registravimo veiksmų atliekama labai daug. Dabar juos atlieka registro darbuotojai. Tokiose situacijose „Blockchain“ ir išmanieji kontraktai gali pasitarnauti, nes jie padeda išgryninti tipinę veiklą ir tipinį algoritmą, kurį reikia atlikti, norint užfiksuoti saugomą faktą. Algoritmo išpildymas išmaniuoju kontraktu „blockchain“ platformoje leidžia atsisakyti žmogaus, tarkime, notaro ar valstybės tarnautojo, nes tą algoritmą įvykdyti gali visi tos platformos naudotojai. „Blockchain“ užtikrintų, kad, tarkime, pirkėjui sudarius sutartį su pardavėju ir tą faktą patvirtinus „blockchain“ platformoje, išmanusis kontraktas galėtų atlikti reikiamus patikrinimus ir sukurti reikiamus turto nuosavybės ir būklės įrašus irgi „blockchain“ platformoje. Kadangi platforma paskirstyta ir išmaniųjų kontraktų išskaičiuoti faktai tvirtinami visų platformos naudotojų sutarimu, visi naudotojai sutaria dėl tokių įrašų galiojimo. Aišku, ko technologija negali padaryti – tai dalykai, susiję su fiziniu pasauliu. Notaras, iš tikrųjų, tikslina, ar pirkėjas yra veiksnaus proto ir panašiai. Jeigu reikia žiūrėti į akis, sistema to nepadarys“, – aiškina A. Adamonis.
Pagal šiuos IT specialisto žodžius galima suprasti, kad net ir skaitmenizuotoje sistemoje dalyvauja realūs asmenys, tačiau „Blockchain“ registre esančias transakcijas tvirtina atsitiktiniu būdu išrinkti dalyviai. Šiuo atveju, transakcijų tvirtinimas yra decentralizuotas ir padeda užtikrinti skaidrumą. Atliekant finansines operacijas nebelieka tarpininkų, pavyzdžiui, bankų. Kai kuriems toks „blockchain“ principas kelia nepasitikėjimą, tačiau pasak A. Adamonio, tikimybė, kad „Blockhain“ sandorius tvirtinančių vartotojų gretose atsiras „blogiukas“, kuris kenkdamas siektų sau naudos, yra sąlyginai maža.
„Tarkime, tam, kad galėtų pakenkti bitcoin sistemai arba net atskiram bitcoin naudotojui, „blogietis“ turi sukaupti ne mažiau nei 50 proc. galios visame skaičiavimo tinkle. Na, tarkime, Kinijos vyriausybė nuspręstų sugriauti bitcoiną. Techniškai paprasta – uždaryti didžiąją Kinijos ugniasienę. Bet esmė yra ta, kad jiems tai ekonomiškai nenaudinga, nes labai daug dalykų yra pastatyti ant bitcoino. Didelė bitcoino kapitalizacija šiai dienai reiškia, kad, sugriovus bitcoiną, visi tie dalyviai, kurie yra Kinijoje, subankrutuos, o Kinijos valstybė dėl to patirs žalą. Bitcoin sukonstruotas taip, kad tam, kad dalyviai priimtų konsensusą, kurios transakcijos galioja, o kurios ne, turi investuoti savo pinigus. Kai investuoji – nebenori būti blogiečiu, nes kenkdamas bitcoinui kenki savo investicijai. Pačioje pradžioje bitcoin sistema buvo trapi, bet kai dabar ji įsisukusi iki tokios kapitalizacijos, tą ratą sustabdyti yra jau sunku“, – teigia A. Adamonis.
Visgi, pasak specialisto, taikant „blockchain“ technologiją, tarkime, vidaus reikalų sektoriuje, yra ir pigesnių bei efektyvesnių (resursų naudojimo prasme) platformų nei bitcoin.
