28 ES narės pastaruosius metus niekaip nesugeba sudaryti šalių su itin mažais mokesčiais sąrašo, nes tam priešinasi tokios šalys kaip Airija, Malta ar Liuksemburgas.

Pasipriešinimas taip pat kilo ir iš greitu metu ES paliksiančios Jungtinės Karalystės, kuri siekia apsaugoti beveik nulinius mokesčių tarifus Džersyje ar Didžiosios Britanijos Mergelių salose.

Į per kelis kilometrus nuo Prancūzijos pakrantės esančią Džersio salą JAV kompanija „Apple“ perkėlė didžiąją dalį savo lengvatinio apmokestinimo turto po to, kai spaudžiama ES, griežtesnes taisykles ėmė taikyti Airija.

„Svarbu, kad šis sąrašas būtų sudarytas dar 2017 m. Jis turi būti patikimas ir veiksmingas“, - sakė ES ekonomikos reikalų komisaras Pierre Moscovici.

ES ministrai bandys išspręsti nesutarimus ir galutinį sąrašą sudaryti gruodžio mėnesį. Naujienų agentūros AFP šaltiniai teigia, kad ES pareigūnai perspėjo apie 60 šalių dėl to, kad šių mokesčių politika gali būti „probleminė“ bei kad jos rizikuoja būti įtrauktos į juodąjį sąrašą.

Mokesčių slėpimo klausimas vėl į viešumą iškilo po to, kai tiriamosios žurnalistikos centras ICIJ paviešino daugybę dokumentų, pavadintų „Paradise Papers“, įrodančių, kaip didžiosios įmonės bei turtingi asmenys slepia savo mokesčius lengvatinio apmokestinimo sąskaitose.

Tai - jau ne pirmas toks dokumentų nutekėjimas. Pernai į viešumą iškilo „Panama Papers“ skandalas, o 2014 m. nutekėjo vadinamieji „LuxLeaks“. Pastarasis skandalas buvo ypač gėdingas ES, nes jis atskleidė, kad Liuksemburgas kompanijoms suteikinėjo didžiules mokesčių lengvatas tada, kai šalies ministro pirmininko pareigas užėmė dabartinis Europos Komisijos (EK) prezidentas Jeanas-Claude'as Junckeris.

Nors turto perkėlimas į lengvatinio apmokestinimo sąskaitas yra visiškai teisėtas, šis metodas vis labiau pradedamas laikyti neetišku, nes dėl turto perkėlimo į lengvatinio apmokestinimo zonas šalys praranda milijardus pajamų iš mokesčių.