Kaip praneša BBC, paaiškėjo, kad Donaldo Trumpo komercijos sekretorius turi akcijų bendrovėje, kuri bendradarbiauja su Rusija ir kuriai JAV yra įvedusi sankcijas.
Tarp dokumentų ir su Elžbieta II siejama informacija.
Nutekėjimas pavadintas „Rojaus popieriais“ (Paradise Papers), jame – 13,4 mln. dokumentų, dauguma priklauso didelei bendrovei lengvatinio apmokėjimo zonoje.
Kaip ir pernai, per „Panamos popierių“ nutekėjimą, dokumentus gavo Vokietijos laikraštis „Suddeutsche Zeitung“, kuris kartu su „International Consortium of Investigative Journalists“ žurnalistais atliko didžiulį tyrimą.
BBC rašo, kad sekmadienį paskelbti dokumentai tėra nedidelė dalis, atskleidžianti šimtų privačių asmenų ir bendrovių aferas.
Tyrėjai daugiausia aiškinosi, kaip politikai, tarptautinės korporacijos, garsenybės, daug grynųjų lėšų turintys asmenys, pasitelkę kreditus, fondus ir fiktyvias įmones, apsaugo savo grynuosius nuo mokesčių tikrintojų arba slepia savo sandorius.
Dauguma transakcijų nepažeidžia įstatymų.
Kaip su „Rojaus popieriais“ susijusi karalienė Elžbieta II
„Rojaus popieriai“ rodo, kad apie 10 mln. svarų (11,2 mln. eurų) privačių karalienės pinigų buvo investuota į lengvatinio apmokestinimo bendroves. Pinigus į sąskaitas Kaimanų ir Bermudų salose pervedė Lankasterio kunigaikštystė, kuri suteikia karalienei pajamas ir investuoja iš jos 500 mln. svarų privataus turto.
Šios investicijos nėra nelegalios, jos nerodo, kad karalienė nemoka mokesčių, tačiau kyla klausimas, ar derėtų monarchei investuoti lengvatinio apmokestinimo bendroves.
Pavyzdžiu, būta nedidelių investicijų į būsto be pradinio įnašo įsigijimą (rent-to buy) paslaugas teikiančią kompaniją „BrightHouse“, kuri buvo kaltinama neturtingųjų išnaudojimu.
Lankasterio kunigaikštystė teigia nesanti susijusi su fondų sprendimais investuoti į užsienio kompanijas, taip pat nėra jokių faktų, kurie rodytų, kad karalienė žinojo apie jos vardu darytas investicijas.
Anksčiau Lankasterio kunigaikštystė pabrėžė, kad visada kruopščiai apsvarstomi (finansiniai) veiksmai, galintys turėti poveikio karalienės reputacijai.
Nemalonumai W. Rossui ir D. Trumpui?
Wilburas Rossas praėjusio amžiaus dešimtą dešimtmetį išgelbėjo Donaldą Trumpą nuo bankroto, vėliau jis buvo paskirtas prekybos sekretoriumi JAV prezidento D. Trumpo administracijoje.
Dokumentai atskleidė, kad W. Rsossas įsigijo laivybos įmonės akcijų. Įmonė per metus uždirba milijonus dolerių, gabendama naftą ir dujas Rusijos energetikos bendrovei, tarp kurios akcininkų yra ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino žentas ir du vyrai, kuriems pritaikytos JAV sankcijos.
Neišvengiamai kyla klausimų apie Rusijos ryšius su D. Trumpo komanda. Ne kartą rašyta, kad rusai slapta bandė padaryti įtakos pernai vykusiems JAV prezidento rinkimams. D. Trumpas pavadino tokio pobūdžio pareiškimus melagingomis žiniomis.
Tarp prekybos centro Utenoje savininkų – airių grupės U2 lyderis Bono
Legendinės airių grupė U2 lyderis Bono jau dešimtmetį yra vienas stambiausių Utenos investuotojų, pranešė naujienų portalas 15min.lt.
Pasaulinio garso muzikanto dalyvavimą lietuviškame versle atskleidžia „Paradise Papers“ – tarptautinis tyrimas, atliekamas Vokietijos leidinio „Süddeutsche Zeitung“ gautų duomenų pagrindu, tarptautinės žurnalistų komandos darbą koordinuojant Žurnalistinių tyrimų centrui.
Bono atstovė Kathy McKiernan patvirtino, kad Paulas Davidas Hewsonas (tikrasis Bono vardas) yra pasyvus akcininkas Gernsio kompanijoje „Nude Estates I“. Ši kompanija valdo 3,7 tūkst. kvadratinių metrų prekybos centrą „Aušra“ Utenoje. Iki 2012 metų šis prekybos centras priklausė Maltos bendrovei „Nude Estates 2“. Ji savo lietuvišką verslą pardavė minėtai Gernsyje registruotai įmonei.
Išanalizavusi pirminius duomenis apie Bono investiciją Utenoje, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ėmėsi kontrolės priemonių prekybos centrą valdančios Lietuvos bendrovės „Nude Estates 2“ atžvilgiu.
„Minėtos įmonės atžvilgiu VMI šiuo metu atlieka kontrolės procedūras, todėl iki jos nebus baigtos, rezultatai įsiteisėję, plačiau situacijos komentuoti negalime. Pažymėtina, jog VMI atrinkdama mokesčių mokėtojus kontrolės veiksmams juos vertina pagal rizikingumo balus, kurie praktikoje yra aukštesni tų įmonių ir gyventojų, kurie turėjo sandorių ar kitų ryšių su ofšorinėmis kompanijomis“, – teigė VMI atstovė Rūta Asadauskaitė.