Tačiau Varėnos meras Algis Kašėta sako, kad savivaldybė planų neatsisako ir toliau vilios investuotojus, nes Merkinėje mato didelį apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų trūkumą.
Savivaldybė tikisi, kad privatūs investuotojai rekonstruos du turtingą miestelio istoriją menančius pastatus – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos rezidenciją bei buvusią dvarvietę. Planuojama juose įrengti viešbučius ir kavines.
Vienas iš pastatų, vadinamasis Vazos namas, nes jame mirė V. Vaza, įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Vasarą investuotojų paraiškų nesulaukusi savivaldybė konkursą pratęsė iki spalio vidurio, tačiau vis tiek neatsirado, kas 25 metams nuomotųsi pastatus.
Sąlygose reikalauta ne ilgiau kaip per dvejus metus savo lėšomis pastatus įrengti, įsigyti naują paslaugoms teikti reikalingą turtą. Koncesininkas taip pat turėtų mokėti savivaldybei nuomos mokestį: už beveik 548 kvadratinių metrų ploto vadinamąjį Vazos namą – ne mažiau kaip 197,26 euro (be PVM) per mėnesį, už buvusių globos namų pastatą (per 731 kvadratinis metras) – ne mažiau kaip 221,32 euro.
„Paslaugų teikimo etape koncesininkas savo rizika ir lėšomis galės teikti šias paslaugas: apgyvendinimo, maitinimo, renginių organizavimo, teritorijos priežiūros, konferencijų salių nuomos, turizmo inventoriaus nuomos, kitas paslaugas, skirtas didinti turistų, lankytojų ir gyventojų aptarnavimo ir turizmo paslaugų patrauklumą Varėnos rajono savivaldybėje, įskaitant Merkinės miestelį“, – aiškino savivaldybė.
Meras A. Kašėta BNS teigė, kad numatoma sušvelninti reikalavimus investuotojui.
„Be abejo, mes atsižvelgsime į tą faktą, kad konkrečiai įsipareigoti šiam projektui niekas nesiryžo. Mes peržiūrėsime ir sušvelninsime sąlygas, matyt, pirmiausia investicijų dydį ir nuomos laiko terminą – pratęsime į ilgesnį, gali būti peržiūrėtos ir kitos nuostatos. Savivaldybės specialistai pateiks pasiūlymus ir priimsime sprendimus, čia artimiausių dienų darbas (...). Kadangi neatėjo stambūs žaidėjai, bandysime mažesnio kalibro pritraukti“, – sakė meras.
Jis įsitikinęs, kad turizmo paslaugų plėtra Merkinėje nėra per daug ambicinga idėja.
„Idėja pagrįsta ne vieno ar dviejų žmonių mintijimu, o situacijos analize ir dialogu su bendruomene. Buvo įtrauktas ir Dzūkijos nacionalinis parkas, turėjome bendrą sutarimą, kad Merkinėje geriausia tas vietas pritaikyti turizmo skatinimo reikmėms. Merkinė yra sankryžoje tarp Seinų ir Vilniaus, Kauno ir Druskininkų, ir iš Vilniaus srautai į Druskininkus pakankamai dideli. Yra patrauklių turistinių objektų: pats miestelis, piliakalnis, bažnyčia, nacionalinio parko gamtiniai objektai. Labai dažnai girdime pastabas, kodėl nėra maitinimo paslaugų, galimybės pernakvoti“, – kalbėjo Varėnos maras.
2011 metų surašymo duomenimis, Merkinėje buvo per 1,2 tūkst. gyventojų.
Merkinės klestėjimo laikotarpiu laikomas XVI amžiaus vidurys – XVII amžiau pirmoji pusė – jam suteiktos Magdeburgo teisės, veikė vienuolynas, kūrėsi žydai.