Naujausiame šios istorijos epizode – R. Šimašiaus A. Vaitkunskienei adresuotas raštas dėl šalia jos namų esančios gatvės asfaltavimo. Meras tvirtina, kad po nesėkmingo bandymo administracijos direktorę atleisti iš pareigų jį pasiekė informaciją apie nepagrįstai A. Vaitkunskienės spaudžiamus verslininkus.

Pati A. Vaitkunskienė mero veiksmus vadina šmeižtu.

„Manau, kad ši jūsų užklausa yra man nuo 2017 metų spalio 12 dienos jūsų sistemingai taikomo psichologinio spaudimo priemonių dalis, skirta psichologinio poveikio būdu (esant dar ir neadekvačiai dideliam darbo krūviui dėl skubotai atleistų dviejų mano pavaduotojų) priversti mane kreiptis į savivaldybės tarybą atleisti mane iš pareigų man pačiai prašant“, – rašoma jos atsakyme merui.

Alma Vaitkunskienė
Foto: Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

DELFI primena, kad spalio 25 dieną Vilniaus miesto savivaldybės taryba posėdyje slapto balsavimo metu nusprendė, kad A. Vaitkunskienė lieka pareigose. Prieš balsavimą, ilgiau nei valandą trukusių diskusijų metu, A. Vaitkunskienė atskleidė, kad iš R. Šimašiaus yra gavusi dviprasmiškų žinučių.

„Kokia turi būti moralė vadovo, kuris į mobilųjį telefoną rašo savo pavaldinei žinutę tokio turinio: „Susiprask, kol nevėlu“. Kitą dieną: „Duodu tau laiko pagalvoti iki rytojaus ryto, pasakyčiau dar daug gerų žodžių tarybos posėdyje“. Tos žinutės yra“, – tarybos nariams pasakojo A. Vaitkunskienė.

Kitas balsavimas dėl administracijos direktorės atleidimo numatytas lapkričio 7 dieną, antradienį. Anksčiau skelbta, kad R. Šimašiui pavyko surinkti pakankamą skaičių politikų – 29, kurie pareikš nepasitikėjimą A. Vaitkunskiene.

Jaučiasi spaudžiami

Spalio 31 dienos mero pasirašytame rašte pasakojama apie neįvardintus verslininkus, kurie jaučiasi spaudžiami A. Vaitkunskienės. Išskirti tokie spaudimo aspektai:

„1. Reikalavimas išasfaltuoti sodų bendrijos gatvės (Mileišiškių sodų 3) ruožą iki administracijos direktorės namų;

2. Infrastruktūros mokesčio reikalavimas tokia forma ir tokia apimtimi, kuri yra naudinga administracijos direktorei;

3. Netipiški, išskirtiniai ir galimai nepagrįsti veiksmai, turintys panašumų į spaudimą dėl galimo statybų neteisėtumo“.

Dokumente teigiama, kad verslininkai galimai yra neteisėtai spaudžiami savo atliekamo asfaltavimo ruožą neatlygintinai sujungti su ruožu, vedančiu iki A. Vaitkunskienės namų. Jų vykdomi darbai įvardijami kaip infrastruktūros mokesčio kompensacija.

„Atsisakius tai atlikti, atitinkama užduotis neatlygintinai išasfaltuoti trūkstamą ruožą iš savivaldybės administracijos galimai yra perduota tiesiai asfaltavimo darbus vykdančiai bendrovei“, – rašoma jame.

Remigijus Šimašius

Mero rašte dar pastebima, kad antikorupcijos komisija praėjusiame tarybos posėdyje kėlė klausimą, kad infrastruktūros mokesčio darbai neturėtų būti būdas apeiti Viešųjų pirkimų įstatymą, o juo labiau – būdas tenkinti privatų interesą aukščiau viešojo intereso.

DELFI primena, kad panašaus pobūdžio klausimų kuriuose irgi figūravo A. Vaitkunskienė, buvo kilę dėl Lukiškių aikštės rekonstrukcijos.

R. Šimašius taip pat pastebėjo, kad dėl galimų verslininkų pažeidimų savivaldybė paprastai nesikreipdavo į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, o juo labiau – Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

Nekomentuoja arba atostogauja

Kaip išsiaiškino DELFI, R. Šimašiaus rašte kalbama apie Antakalnyje esančiame gyvenamųjų namų kvartale įmonės „Greitistos statyba“ vykdomas statybas.

Dėl Žirgo g. 129 iškilusių pastatų savivaldybė kreipėsi į STT, Statybų inspekciją ir kitas institucijas, nurodydama konkrečius penkis atvejus, kai statytojas vienbučius namus skaido į atskiras patalpas ir pardavinėja didesniam gyventojų skaičiui, faktiškai paversdamas juos daugiabučiais. Apie tai pranešta rugsėjo 7 dieną.

„Taip vietoje 10 butų penkiuose sublokuotuose namuose pastatyta 20“, – rašoma tuomet žiniasklaidai išplatintame pranešime.

„Savivaldybė įžvelgia grėsmę, kad suklaidinti vilniečiai vėliau susidurs su būtiniausios infrastruktūros – susisiekimo komunikacijų, parkavimo vietų – trūkumu ir kitais jų interesų pažeidimais, prastesne gyvenimo kokybe,“ – jame cituojamas miesto plėtros departamento vadovas Mindaugas Pakalnis.

Teigiama, kad savivaldybei kelia susirūpinimą tai, kad tokia statytojo veikla piktnaudžiaujama siekiant apeiti įstatymais nustatytus daugiabučiams keliamus didesnius reikalavimus. Be to, grubiai pažeidžiamas Teritorijų planavimo įstatymas, pagal kurį minėta teritorija Žirgo gatvėje gali būti užstatyta išimtinai vienbučiais gyvenamaisiais namais, o daugiabučių statyba – negalima.

Miesto plėtros departamentas, patikrinęs „Greitistos statybos“ statomų statinių atitikimą statybą leidžiantiems dokumentams nustatė, kad vienas iš sublokuotų namų galimai pastatytas pernelyg arti sklypo ribos, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir išduotą statybos leidimą. Apie pažeidimą savivaldybė jau pranešė statybas prižiūrinčiai Statybų inspekcijai.

„Savivaldybė netoleruos tų, kurie elgiasi nesąžiningai, ragina tai daryti ir kitas valdžios institucijas bei pilietiškai nusiteikusius gyventojus. Savivaldybė tikisi, kad institucijos, į kurias kreiptasi pasieks Teismo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – draudimo statytojui toliau išpardavinėti turtą vilniečiams ir ištirs, ar statytojo veiksmuose nėra korupcinio pobūdžio veiklos“, – rašoma pranešime.

DELFI susisiekė su „Greitistos statybos“ direktoriumi Egidijumi Sekorsku, tačiau jis situaciją komentuoti atsisakė.

„Nenorime dalyvauti politikų rietenose“, – sakė jis.

E. Sekorskas pasiūlė kreiptis į verslininką Paulių Kveselaitį, kurį pristatė kaip „Greitistos statybos“ akcininką. Tačiau Registrų centro duomenimis, tokio asmens tarp įmonės akcininkų nėra. Tiesa, vienas iš jos valdytojų – asmuo vardu Yulia Kveselaitienė.

P. Kveselaitis į DELFI skambučius neatsiliepė, tačiau atsakė viena trumpąją žinute: „Aš atostogose, būsiu lapkričio 14 dieną“.

STT tyrimo dar nepradėjo, inspekcija aiškinasi

DELFI pasidomėjo, ar po savivaldybės kreipimosi buvo pradėti tyrimai dėl minėtų statybų Žirgo gatvėje.

STT atstovė spaudai Renata Endružytė atsakė, kad tarnyba sprendimo dar nepriėmė.

„Informuojame, kad šiuo atveju, įvertinus informacijos visumą, procesinis sprendimas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (pradėti ar atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) nebuvo priimtas“, – sakė ji.

Statybų inspekcijos viešųjų ryšių specialistė Ligita Luščiauskaitė nurodė, kad inspekcijos Vilniaus departamentas atlieka tyrimą dėl galimai neteisėtai vykdomų statybų žemės sklypuose Žirgo g. 129.

„Rugsėjo 27 dieną buvo patikrintos faktinės aplinkybės vietoje, surašyti patikrinimo aktai. Vilniaus departamentas įvertinęs statytojo pateiktus paaiškinimus spalio 24 dieną raštu kreipėsi į statytoją, kad šis pateiktų statomų dvibučių gyvenamųjų pastatų geodezines – kontrolines nuotraukas bei nepriklausomų ekspertų išvadas apie statiniuose pakeistas laikančiąsias konstrukcijas. Gavus minėtus dokumentus, jie bus įvertinti ir priimtas atitinkamas sprendimas“, – sakė ji.

Savivaldybėje – situacijos tyrimas

DELFI taip pat domėjosi, kas priėmė sprendimą dėl statybų Žirgo gatvėje kreiptis ne tik į Statybų inspekciją, bet ir STT. Savivaldybės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus atstovai atsakė taip:

„Mero turimais duomenimis, šis atvejis savivaldybėje buvo traktuojamas kaip išskirtinis. Šalia rutininių veiksmų buvo kreiptasi į Statybų inspekciją, bei STT (kitais analogiškais atvejais taip nebuvo elgiamasi).

Turima duomenų, kad priimant šiuos sprendimus dalyvavo administracijos direktorė, tik vėliau pateikdama oficialaus nusišalinimo nuo šios temos raštą. Būtent dėl šių klausimų meras yra pateikęs prašymą A. Vaitkunskienei paaiškinti situaciją jam ir savivaldybės antikorupcijos komisijai“.

Jie taip pat pridūrė, kad turima duomenų, jog A. Vaitkunskienė turėjo įtakos priimant sprendimą kreiptis į STT.

DELFI taip pat matė susirašinėjimus, kuriuose A. Vaitkunskienė dar iki savo nusišalinimo nuo bet kokio pobūdžio klausimų, susijusių statybomis Žirgo g. 129, davė nurodymų šia tema, tačiau jų autentiškumo patvirtinti negali.

Taip pat primename, kad pranešimas apie savivaldybės kreipimąsi į STT ir Statybų inspekciją išplatintas rugsėjo 7 dieną, o A. Vaitkunskienės nusišalinimas pasirašytas rugsėjo 12 dieną.

Privažiavimas prie namų jau yra

A. Vaitkunskienė DELFI persiuntė savo atsakymą merui. Jame ji aiškina, kad privažiavimas prie jos namo jau prieš devynerius metus yra išasfaltuotas jos pačios ir kaimynų lėšomis ir jokių kitų privažiavimų asfaltuoti nėra jokio reikalo.

Pridedame žemėlapį, kuriame raudonu apskritimu pažymėta neasfaltuoto kelio dalis – maždaug 10 metrų – dėl kurios ir kilo visas ginčas. Mėlyna spalva pažymėta, kaip teigia A. Vaitkunskienė – kaimynų išasfaltuota atkarpa, žydra – „Greitistos statybos“.

Žirgo g. 129 schema
Foto: Regia.lt

Atsakyme merui A. Vaitkunskienė dar papasakojo apie 2015 metų pabaigoje įvykusį susitikimą su „Greitistos statybos“ atstovu R. Kveselaičiu, kuriame jis norėjo „pasiderinti dėl projekto“.

„Sužinojusi R. Kveselaičio atvykimo tikslą, iš karto atsisakiau šia tema kalbėtis“, – nurodė įmonės statybų kaimynystėje gyvenanti A. Vaitkunskienė.