Euro zonos ekonomika, kurią Europos Centrinis Bankas (ECB) skatino supirkdama valstybių obligacijų už daugiau nei 2 trilijonus eurų, vis sparčiau atsigauna: pramonės ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai siekia didžiausią lygį nuo 2001 metų sausio.
Deja, prastesni nei buvo tikėtasi Vokietijos parlamento rinkimų rezultatai bei smunkantis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono populiarumas kelia grėsmę atsigavusiam Prancūzijos ir Vokietijos branduoliui Europos Sąjungoje.
Be to, rinkimai artėja Italijoje, o Katalonijos siekis atsiskirti nuo Ispanijos kelia grėsmę trečiai ir ketvirtai didžiausioms Europos ekonomikoms, o tokia situacija, savo ruožtu, verčia abejoti visos ES atsigavimu.
Ir nors ECB švelni monetarinė politika nuramino rinkas ir paskatino ekonomikos augimą, tai lėmė valstybių narių nenorą vykdyti reformų, o tai gali pasunkinti būsimas krizes, sako „Teneo Intelligence“ vykdomasis direktorius Carstenas Nickelis.
Kai ECB sugriežtins savo politiką, „visi politiniai rizikos veiksniai atsidurs priešaky“, sakė jis.
Katalonijos atsiskyrimas
Po to, kai Katalonijos parlamentas praėjusią savaitę balsavo už nepriklausomybės paskelbimą, Ispanijos premjeras Mariano Rajoy pasinaudojo išskirtinėmis galiomis, kurių jam suteikė Ispanijos Senatas, ir nušalino separatistinę Katalonijos vadovybę.
Nors kol kas M. Rajoy priemonės išlaikyti Ispanijos vienybę yra efektyvios, nauji rinkimai Katalonijoje, planuojami gruodžio 21 d., gali sukurti daugiau neapibrėžtumo dėl konstitucinės regiono, kuriam tenka 20 proc. Ispanijos BVP, ateities.
Rinkimai Italijoje
Italijoje, kurios ekonomika yra ketvirta didžiausia ES, pirmąjį ateinančių metų pusmetį vyks rinkimai. Briuselyje jų laukiama su nerimu, nes jų baigtis gali turėti įtakos Italijos ekonomikai ir finansų sistemai.
Šie rinkimai, be kita ko, taps tikru išbandymu nevienareikšmiams Italijos santykiams su euru, taip pat bus keliami klausimai dėl augančios šalies skolos ir sunkumų patiriančios bankų sistemos, kuri mėgina atsikratyti dešimties metų senumo „blogųjų“ paskolų.
Vokietijos koalicija
Praėjus penkioms savaitėms po rinkimų Vokietijoje, keturios partijos vis dar derasi dėl koalicijos ir pagrindinių klausimų – euro zonos ateities, klimato apsaugos ir imigracijos reformos.
Galutinis kompromisas lems Vokietijos vyriausybės poziciją vienais svarbiausių klausimų ES ir gali lemti tai, kaip toliau vyks svarbiausios Bendrijos diskusijos. Koalicijos derybų rezultatas taip pat nulems, ar Angela Merkel ir toliau dominuos ES, jeigu jos galios bus apribotos.
Prancūzija ir E. Macronas
Nors proeuropietiško kandidato E. Macrono iškilimas tapo tikru stimulu ES, pastaraisiais mėnesiais smukęs Prancūzijos prezidento populiarumas sukėlė abejonių dėl to, ar 39 metų prezidentas sugebės įgyvendinti savo planuojamus pakeitimus, kurių ragina imtis tiek namuose, tiek ir visoje Europoje.
Žinoma, E. Macronas dar turi laiko, o ir jį palaiko parlamentinė dauguma. Tai reiškia, kad jis turi galimybių prastumti nepopuliarių reformų, o vėliau atgaivinti savo populiarumą.
„Brexit“
„Brexit“ derybos pateko į aklavietę, nepaisant ES ir Didžiosios Britanijos pažadų sparčiau siekti pažangos. Derybų šalys vis dar nesutaria svarbiausiais klausimais, įskaitant ir tai, kiek Didžioji Britanija turi susimokėti už išstojimą iš ES.
Nors abi pusės pabrėžia, kad siekiama sąžiningo susitarimo, ES šalys praėjusią savaitę sutarė parengti planus tam atvejui, jeigu gruodį, kai susitiks šalių vadovai, nebus proveržio.
Gebėjimas ar negebėjimas susitarti dėl „Brexit“ iki 2019 metų kovo lems ne tik tai, ar JK gaus prieigą prie savo didžiausios rinkos, bet ir tai, ar Europos kompanijos turės galimybių parduoti savo prekių Didžiojoje Britanijoje.
Praėjusiais metais keturios didžiausios Europos ekonomikos – Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija – kartu į Didžiąją Britaniją eksportavo prekių už maždaug 164 mlrd. JAV dolerių.
Rytų ir Vakarų priešprieša
Lenkijos vyriausybė tapo bene pagrindiniu Europos Sąjungos kampanijos, kuria siekiama sustabdyti klystančias šalis, taikiniu. Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose bei britų sprendimo išstoti iš ES paskatinti populistai Lenkijoje ir Vengrijoje ėmė mesti iššūkį Bendrijai tokiais klausimais, kaip teisės viršenybė ir migracija.
Tuo tarpu euroskeptiškos ANO partijos pergalė Čekijos parlamento rinkimuose, įvykusiuose anksčiau šį mėnesį, sudavė dar vieną smūgį tiems, kas siekia gilesnės ES integracijos, ir sustiprino prieš Bendriją nusiteikusias jėgas. O kaimyninėje Austrijoje rinkimai atvedė nacionalistinę Laisvės partiją į vyriausybę, o tokie pokyčiai žymi poslinkį į dešinę. Šie pokyčiai pavers Austriją priekabesne sąjungininke Europos partneriams.
Migracija
Imigrantų srautas išlieka vienu labiausiai nerimą ES lyderiams keliančių klausimų. Anksčiau šį mėnesį vykusiame viršūnių susitikime jie sutarė laikytis plano, kuris numato „stebėti visus migracijos kelius ir būti pasirengusiems reaguoti į naujas tendencijas“.
Toks susitarimas pasiektas po to, kai žemynas patyrė didžiausią imigrantų antplūdį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kas grasino sužlugdyti Europos bevizio keliavimo zoną. Nors dabar padėtis yra nebe tokia rimta, kaip piko metu 2015 metais, kai į ES nelegaliais būdais pateko 1,82 mln. žmonių, imigracija vis dar išlieka svarbiu klausimu daugeliui Europos šalių, ypač Vokietijai ir Austrijai.
